Kasacinis teismas savo sprendimą skelbs gruodžio 6 dieną.
N.Venckienė teismo posėdyje nedalyvavo, jai atstovavo advokatas Danius Svirinavičius. Posėdyje taip pat nepasirodė nė vienas iš bylos nukentėjusiųjų – neatvyko nei Laimutė Stankūnaitė, nei antstolė Sonata Vaicekauskienė. L.Stankūnaitei atstovavo advokatė Neringa Grubliauskienė.
Prokuroras Darius Jakutis prašė palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus.
„Tai darė žmogus, kur pats buvo teisėjas, jai buvo pritaikyta ir drausminė atsakomybė, paskui N.Venckienė pabėgo iš Lietuvos“, – per posėdį kalbėjo prokuroras.
L.Stankūnaitės advokatė N.Grubliauskienė teigė, kad teismai išdėstė motyvus, kodėl tokia bausmė N.Venckienei buvo paskirta.
„Teisingai priteista žala, kasaciniai skundai turi būti atmesti“, – sakė advokatė.
Buvusi teisėja teismo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis ji pripažinta kalta, prašo išteisinimo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
N.Venckienės advokatas prašo panaikinti šiemet sausį priimtą Apeliacinio teismo nutartį, ja skundai buvo atmesti. Teisininkas mano, kad jo ir nuteistosios apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti nepilnai, abejoja, ar buvo atsižvelgta į visus argumentus.
Gynėjas taip pat prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriose N.Venckienė pripažinta kalta ir nuteista, jai priteisti sumokėti ieškiniai bei proceso išlaidos. Advokatas mano, kad Aukščiausiasis Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, todėl byla dar kartą turi būti perduota nagrinėti būtent pirmajai instancijai.
Jeigu kasacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui dėl šališkumo, prašoma panaikinti apeliacinę nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo narinėti apeliacine tvarka.
Pasak advokato, jeigu Aukščiausiasis Teismas nė vieno iš aukščiau nurodytų pagrindų nenustatytų, prašoma panaikinti apeliacinę nutartį ir baudžiamąją bylą dėl teismo sprendimo nevykdymo nutraukti dviem pagrindais – dėl principo nebausti N.Venckienės dėl to, dėl ko jau buvo pritaikyta atsakomybė, bei suėjusio senaties termino.
Jei nė vieno iš šių motyvų Aukščiausiasis Teismas nenustatytų, N.Venckienės advokatas prašo panaikinti apeliacinę nutartį, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalyje, kurioje jo klientė pripažinta kalta, bylą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, ieškinius atmesti ir nepriteisti proceso išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė N.Venckienės ir jos advokatų skundus. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Nuosprendžiu teismas iš N.Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai L.Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.
Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N.Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N.Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.
N.Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų Garliavoje paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L.Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.
