Per pirmąjį bylos posėdį trečiadienį buvo išklausyti visų 12-kos posėdyje dalyvavusių advokatų pasisakymai. Daugumos pasisakymai buvo trumpi, gynėjai sakė visus savo motyvus jau išdėstę kasaciniuose skunduose ir per posėdį nenori jų kartoti.
Kone vienintelė frazė, skambėjusi iš advokatų lūpų, buvo „prašau mano skundą tenkinti“.
Ryte pradėjus teismo posėdį, popietę jau buvo išklausyti visi advokatai, taip pat nukentėjusysis Robertas Povilaitis.
„Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį laikau teisėtu ir pagrįstu, daugiau komentarų neturiu“, – teismui sakė jis.
Ketvirtadienį Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija klausys prokurorų pasisakymų.
Kiek ilgiau nei kiti advokatai kalbėjo nuteistojo KGB grupės „Alfa“ vadovo Michailo Golovatovo ir Sausio įvykiuose tankui vadovusiam Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda, Alberto Galinaičio advokatas Nikolajus Voinovas.
R.Burda Aukščiausiojo Teismo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, advokatas N. Voinovas kritikavo Apeliacinio teismo teisėjo Ernesto Rimšelio dalyvavimą procese – jis buvo vienas iš šio teismo teisėjų, sugriežtinusių bausmes kai kuriems nuteistiesiems. Buvęs prezidentės patarėjas esą 2011 metais dalyvavo rengiant teisės aktus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Teisėjas E.Rimšelis yra sakęs, kas nedalyvavo kuriant kodekso pataisas ir Apeliaciniame teisme nuo Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo nenusišalino.
„A.Galinaitis gyvena ir dirba Kaliningrado srityje ir įdėmiai stebi procesą sausio 13-osios byloje“, – teismui sakė jo advokatas.
Vėliau advokatas BNS sakė, kad A.Galinaitis turi Rusijos pilietybę, dirba mokyklos direktoriaus pavaduotoju, jis prašo išteisinimo. Buvęs kariškis yra nuteistas kalėti 10 metų. Lietuvis savo kaltės nepripažįsta ir sako tik vykdęs įsakymą.
G.Belousas padėjo Lietuvos pareigūnams – advokatas
Taip pat 10 metų kalėti nuteisto buvusio Vilniaus karinio komendanto Grigorijaus Belouso advokatas Sergejus Pelšas prašė tenkinti jo skundą. Generalinė prokuratūra mano, kad G. Belousas atsakingas už savo pavaldinių siautėjimą keliuose per komendanto valandą. Kariai stabdė ir baugino civilius, pareigūnus žalodavo, apvogdavo.
„Mano ginamasis nuteistas už tai, kad jam pavaldūs nenustatyti kariškai neteisėtai įvestos komendanto valandos metu padarė veiksmus. Kodėl manom, kad kariškiai pavaldūs jam? Pirmos instancijos teismo išvados grindžiamos prielaidomis, teismas visiškai ignoravo aplinkybes. Mano ginamasis bendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga, nepadarė žalos – jis padėjo Lietuvos pareigūnams – nutekindavo informaciją, kokie kariškių planai“, – kalbėjo advokatas S.Pelšas.
2018 metais Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas kaip liudytoją apklausė tuometinį Vilniaus policijos vadovą Vytautą Leipų.
V.Leipus sakė, kad jam teko bendrauti su miesto kariniu komendantu G.Belousu.
„Jis buvo lojalus Lietuvai. Komendantas buvo ne visiškai karininkas, kokį įsivaizduojam. Jis buvo meniškos sielos, skyrėsi iš kitų. Jo dėka išvengėm nemalonių dalykų – jis mus perspėdavo apie planuojamas operacijas“, – sakė V.Leipus.
Jis priminė, kad šis komendantas Vilniaus policijai perdavė areštinės pastatą T.Kosciuškos gatvėje, patalpos nebuvo suniokotos.
Bylą, kurią dabar sudaro 808 tomai, gauta 16 kasacinių skundų, iš jų priimta 13, vienam advokatui atsiėmus skundą, dabar nagrinėjami 12.
Nagrinėjami skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, Jurijaus Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.
Posėdyje dalyvauja 12 advokatų, du prokurorai, bausmę pataisos namuose atliekantys Rusijos pilietis J.Melis bei Genadijus Ivanovas dalyvauti posėdyje nepanoro.
Nukentėjusieji ir Generalinė prokuratūra nuosprendžio neskundė.
Solidariai iš nuteistųjų tėvo per sausio įvykius netekusiam Robertui Povilaičiui anksčiau priteista 50 tūkst. eurų, jo mamai Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinei žalai atlyginti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
