LAT rūmus kieme ir viduje saugo gausios policijos pajėgos. Posėdžių salėje susirinkę dalis byloje dirbusių advokatų bei būrys žiniasklaidos atstovų. Teisme ir prieigose vyrauja rimtis.
Nutarties apimtis didžiulė, todėl ji skelbiama ne visa: tik rezoliucinė dalis ir motyvai.
Išplėstinė LAT kolegija beveik visus skundus nutarė atmesti. Pakeista tik viena nedidelė nuosprendžio dalis, susijusi su Jurijui Meliui paskirta bausme. Dabar jam paskirtas ne 10, o 9 metų laisvės atėmimas.
LAT: tai karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogiškumui
Išplėstinę LAT kolegija sudarė 7 teisėjai. Motyvuodamas nutartį, Teismas pažymi, kad iki šiol byla buvo išspręsta iš esmės teisingai.
Valstybės yra įpareigotos susilaikyti nuo ginkluotos agresijos kitos valstybės atžvilgiu, esminį motyvą, kodėl nuteistieji Sausio 13-osios byloje pagrįstai pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, nurodo LAT kolegija.
Anot LAT, jokių esminių teisės taikymo pažeidimų ar kitų šiurkščių proceso defektų nenustatyta.
Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui yra nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė ir nustatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, motyvuodamas nutartį, primena LAT. Turi būti imamasi visų priemonių, kad būtų išvengta civilių aukų – tai vienas iš tarptautine teise įtvirtintų principų. Per daug žalojančių ir bereikalingas kančias civiliams, juolab beginkliams, ginklų ar kulkų naudojimas taip pat yra draudžiamas, pažymėjo LAT.
Abejonių paliko suėmimo pratęsimai
Teismas paaiškino ir aplinkybes, dėl kurių J.Meliui šiek tiek sutrumpintas laisvės atėmimo terminas. Pažeidimas buvo padarytas, kai asmeniui paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o griežčiausia kardomoji priemonė – sistemingai tęsiama.
Pažeidimo esmė buvo ta, jog J.Melis savo valia sutiko pradėti atlikti jam paskirtą 7 metų nelaisvės bausmę. Ir ją atliko, kol byloje dar nebuvo spėta išnagrinėti apeliacijų. Teoriškai nuteistasis jau galėjo būti paleistas į laisvę, tačiau teisėjai nutarė jo suėmimą dar pratęsti, iki Apeliacinio teismo verdikto pagrindinėje byloje paskelbimo.
„Suėmimo tęsimas negali būti tęsiamas, užbėgant už akių gresiančiai bausmei“, – pažymėjo kolegija, aiškindama, kodėl J.Melio interesai daug metų užsitęsusio proceso metu buvo dalinai pažeisti. Tad LAT savotiškai jam šią teisinę skriaudą kompensavo: nutarė 1 metais sumažinti šiam nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
13 skundų prašė atmesti
Prokuratūra prašė atmesti 13 paduotų kasacinių skundų Sausio 13-osios byloje ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be jokių pakeitimų.
Nuteistųjų advokatai Aukščiausiajam Teismui skundėsi, kad jų ginamieji buvo nuteisti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, nei už tokius pat įvykius anksčiau kitoje Sausio 13-osios byloje nuteisti buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas Mykolas Burokevičius ir kiti asmenys.
Prokurorų manymu, nuteistųjų teisė į teisingą teismą ir gynybą nebuvo pažeista.
Aukščiausiajame Teisme nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, Jurijaus Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo. Visiems jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Suprasti akimirksniu
- 1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. 32 asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, per 1000 buvo kitaip sužaloti.
- 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys, tarp jų buvo Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius.
- Prasidėjus naujam bylos etapui, pirmasis posėdis šioje valstybinės reikšmės byloje buvo surengtas 2016 metų sausio 27 dieną. Perdavimo į teismą momentu bylą sudarė 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų, vykstant procesui apimtis dar padidėjo (iki 762 tomų).
- Teismo procese tiesiogiai dalyvavo du Rusijos karininkai (Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas), o dar 65 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui buvo teisiami už akių. Visi pripažinti kaltais.
- Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems asmenims.
- Į kaltinamųjų gynybą teisme įsitraukė net 126 advokatai. Nukentėjusiųjų šioje byloje – apie 700, liudytojų – apie tūkstantį.
J.Melis ir G.Ivanovas dalyvavo Vilniuje vykusiame bylos nagrinėjime, likusiems nuosprendžiai buvo paskelbti už akių.
Nukentėjusieji ir Generalinė prokuratūra (GP) nuosprendžio neskundė. Tačiau GP atstovas Gintautas Paškevičius šiandieniame kasacinės instancijos paskelbime dalyvavo.
„Manau, kad taip“, – G.Paškevičius atsakė į klausimą, ar teisingumas šioje byloje buvo įvykdytas.
Tuo metu nuteistojo J.Melio advokatas Ryšardas Burda prasitarė, kad jo ginamąjį šiandienė žinia iš LAT turėtų pradžiuginti.
„Aš galvoju, kad jis bus nudžiugintas tuo kad bet vieneriais metais jam teks mažiau sėdėti. Kai paskutinį kartą su juo prieš posėdį bendravom, jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė, manau, kad jau bus labai gera žinia“, – sakė R.Burda.
Kita vertus, gynėjas neatmetė, kad ateityje J.Melis gali svarstyti apskųsti Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė.
Po LAT verdikto kyla klausimas, kaip gali būti realiai vykdomas dabar jau galutinai įsiteisėjęs nuosprendis, ar bus atliktos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kolegijos vadovas Artūras Pažarskis pažymėjo, kad bylos dokumentai bus perduoti atsakingoms institucijoms, tačiau realios pasekmės nuteistiems karo nusikaltėliams – iš tiesų, sunkiai prognozuojamos.
„Po priimto sprendimo natūralu, kad atitinkamos Lietuvos institucijos, kompetentingos, pateiks sprendimus vykdyti nuosprendžius. Kaip tai įvyks realiai, sunku pasakyti, bet net neabejoju, kad tie sprendimai bus vykdomi“, – žurnalistams sakė Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas A.Pažarskis.
Žalos atlyginimas priteistas anksčiau
Solidariai iš nuteistųjų tėvo per sausio įvykius netekusiam Robertui Povilaičiui anksčiau priteista 50 tūkst. eurų, jo mamai Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinei žalai atlyginti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
