R.Norkus taip pat paminėjo LAT iniciatyvą leisti daugiau viešumo teismuose. Šiuo metu teismo posėdžių metu, net ir skelbiant nuosprendžius, žurnalistai neturi tiesės daryti garso ar vaizdo įrašų. Šią tvarką planuojama švelninti.
Ūkio ir „Snoro“ bankų bankrotų atgarsiai
„Visuomenė labiausiai iš visos teismų sistemos pasitiki LAT. Tai natūralu. Pagal mūsų kasacinių skundų priėmimo statistiką esame ES aukso viduryje“, – teigė R.Norkus.
Pasak jo, pernai ne tik rekordiškai augo bylų nagrinėjimo greitis, bet ir didėjo kasacinę instanciją pasiekusių bylų skaičius. Civilinių bylų skaičius augo 3 proc., administracinių teisės aktų pažeidimų – 12 proc. Nežymiai mažėjo baudžiamųjų.
„Bylos visokios. Pakanka pažiūrėti į tai, kas vyko pernai. Aktualijos nugula ant teisėjų stalo. Paminėtini šeimos ginčai ir ginčai, susiję su bankų veikla. Tiek Ūkio banko, tiek „Snoro“ banko atgarsiai vis dar išlieka“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
Nerimą keliančios tendencijos
Nesiekiame teismo proceso paversti šou, bet toks griežtas draudimas nebeatitinka šiuolaikinių standartų.
Jos teigimu, atėjo laikas peržiūrėti viešumo standartus teismuose: „Šią savaitę iškėlėme iniciatyvą švelninti nuostatas, kad žiniasklaida negali daryti teismo posėdžių vaizdo ir garso įrašų. Nesiekiame teismo proceso paversti šou, bet toks griežtas draudimas nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Manome, kad žurnalistams teismų durys gali būti pravertos plačiau. Siekiame, kad teismai savo sprendimus dėstytų aiškiai ir suprantamiau.“
R.Norkus pabrėžė, kad LAT ypač svarbu žemesnių instancijų teismų darbo kokybė. Pasak LAT pirmininko, ji gerėja. Baudžiamosiose bylose paliekama galioti apie 65 proc. sprendimų, civilinėse bylose – apie pusę.
Taip pat gerėja LAT teisėjų darbas: „Surėmėme jėgas. Turime visiškai suformuota teisėjų korpusą, tačiau tendencijos verčia sunerimti. Turi būti ieškoma alternatyvių sprendimo būdų arba kelių, kaip užkirsti kelią konfliktams.
Biurokratinis požiūris
Apgailestaudamas galiu pasakyti, kad 25-aisiais nepriklausomybės metais turime atvejų, kai įstaigos vietoj to, kad padėtų žmonėms, su jais kariauja.
R.Norkus atkreipė dėmesį, kad teismai bylomis neretai užverčiami ir dėl to, kad prastai dirba valstybės įstaigos. Tai itin gerai matoma statybų teisiniuose ginčuose. Pasak LAT pirmininko, tenka susidurti su atvejais, kai valstybinės įstaigos ne padeda žmonėms, o juos siunčia į teismus ir ten kovoja iki galo, nes taip numato biurokratinė tvarka:
„Apgailestaudamas galiu pasakyti, kad 25-aisiais nepriklausomybės metais turime atvejų, kai įstaigos vietoje to, kad padėtų žmonėms, su jais kariauja. Dažnai beatodairiškai ginčijamasi iki pabaigos, nes tokios yra biurokratinės instrukcijos.“
Jis kėlė klausimą, kas turėtų mokėti už valstybės institucijų klaidas, ir patikslino, kad čia teismų praktika formuojasi gana sparčiai, o ją turtina ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai.
