Klaipėdos savivaldybė jau turi parengtą techninį Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą. Antžeminės dalies sutvarkymas, kur, planuojama, turėtų atsirasti dangaus veidrodis – kupolas su veidrodiniu paviršiumi atsieitų apie 5 mln. eurų. 11 mln. eurų įvertinta požeminė aikštelė po Atgimimo aikšte.
Klaipėdos taryba yra pasirašiusi įsipareigojimą įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Toks įsipareigojimas atsirado pradėjus rekonstruoti Klaipėdos muzikinį teatrą, kuriame bus dvi naujos salės, viena 500, kita 700 vietų. Salės galės veikti abi kartu, tad į teatrą vienu metu suplūs didelis srautas lankytojų. Požeminėje aikštelėje numatyti tuneliai, kuriais būtų galima nukeliauti tiesiai į muzikinį teatrą.
„Rekonstruojant Atgimimo aikštę, antžeminėje dalyje bus įrengtas meninis akcentas „Dangaus veidrodis", įprasminsiantis atgimimo idėją, aplink šį akcentą bus integruota rūko instaliacija, įrengta granito danga, aikštę puoš žalieji plotai, erdvę bus galima suskaidyti į skirtingiems poreikiams numatytas zonas – įkurdinti lauko kavines, amfiteatrą ir kt. Po žeme planuojama įrengti 157-184 vietų aikštelę automobiliams, kuri padės užtikrinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei kitų centrinės miesto dalies ir senamiesčio objektų lankytojų poreikius“, – pranešė Klaipėdos savivaldybė.
Liejosi aistros
Ketvirtadienį taryboje liejosi aistros. Vieni agitavo pagaliau nustoti trepsėti vietoje ir pažvelgti toliau Vėžaičių kaimo. Esą visi didieji miestai, panašaus dydžio kaip Klaipėda, turi požemines stovėjimo aikšteles. Kiti gi ragino turėti proto, esą absurdas išleisti tokią sumą mašinoms pastatyti.
„16 mln. eurų požeminis parkingas. Viena vieta išeis 138 tūkst. eurų“, – susimąstyti ragino tarybos narys Viačeslavas Titovas, siūlęs investuoti į gyventojų kiemus, kur trūksta vietų automobiliams, arba pastatyti socialinių būstų, kurių mieste trūksta.
Administracijos direktorius Gintaras Neniškis patikslino, jog požeminės dalies sutvarkymas įvertintas 11 mln. eurų. Jo teigimu, vietų mašinoms reikia visur – ir miesto centre, ir gyventojų kiemuose.
„Laikas pagaliau judėti pirmyn. Administracija prioritetą teikia projektui su požemine aikštele“, – sakė G.Neniškis, pabrėžęs, jog diskutuojant apie šį projektą komitetuose išgirsta daug palaikymo.
„Niekas nepasakė, kad šio projekto nereikia. Vienintelė problema – milžiniška jo kaina“, – sakė G.Neniškis. Jo siūlymu, planai dėl aikštės rekonstrukcijos dar turės būti pakoreguoti, siekiant sumažinti jo vertę bei padidinti automobilių vietų skaičių. Antžeminės dalies sutvarkymui viliamasi gauti ES lėšų.
Požeminė dalis planuota su tuneliu į muzikinį teatrą ir be jo. Bus ieškoma sprendinių, siekiant sumažinti viso projekto kainą.
Politikai ketvirtadienį pasiskirstė į dvi stovyklas. Būta teigiančių, jog projektas gražus, su didelėmis ambicijomis, išspręstų mašinų stovėjimo vietų klausimą, ypač turint mintyje, jog siekiant švaresnės aplinkos ateityje senamiestį planuojama palikti tik pėstiesiems ir uždrausti automobilių transportą. Šie turės būti kažkur pastatyti.
Baiminasi dėl istorijos suniokojimo
Tarybos narė Nina Puteikienė stebėjosi, jog Klaipėdos muzikinio teatro statybos kainuos 24 mln. eurų, o štai Atgimimo aikštės sutvarkymas – 16 mln. eurų. Politikė pastarąją kainą pavadino muzikiniu susiderinimu. Ji siūlė miestiečių vardu, kurių būrelis prieš tarybos posėdį susibūrė prie savivaldybės, nepritarti siūlymui.
„Be visų šitų dalykų paliečiamas Klaipėdos miesto istorijos klausimas. Statant požeminę aikštelę bus suardyti visi po žeme esantys pamatai tų pastatų, kurie stovėjo miesto centre. Pažiūrėkite į Gdanską, jis nebijo savo istorijos. Architektūra – tai yra pagarbus elgimasis su praeitimi“, – sakė politikė, pabrėždama didelį susipriešinimą dėl šio projekto. N.Puteikienė kėlė klausimą, kodėl šis miestui svarbus objektas nebuvo apsvarstytas regioninėje architektų taryboje.
„Kalbant apie kainas, pagalvokite, ar 16 mln. investuoti į Senąjį paštą, ar požemius, iš kurių pumpuosite vandenis, ar į darželius, 200 vaikų negavo vietų“, – tęsė politikė.
Verslininkas, tarybos narys Aidas Kaveckas teigė, jog savivaldybė jau kelis dešimtmečius nesugeba sutvarkyti miestiečių mylimos aikštės, tad ragino visus palaikyti siūlymą.
„Mūsų miestas, kad ir yra trečias, nėra uodega. Turi būti lyderiaujantis, turime parodyti savo veidą. O direktoriui atsakomybė už tai, kad būtų maksimaliai sumažinta sąmata ir maksimaliai padidintas stovėjimo vietų skaičius“, – sakė A.Kaveckas.
Politikas Audrius Petrošius taip pat ragino judėti modernaus miesto link, gerbiant istoriją, tačiau įvertinant, jog yra ir dabartis, o istorija neturi trukdyti gyventi šiandien.
Prireikė kelių kadencijų
Daugelį metų taryboje dirbanti Judita Simonavičiūtė teigė, jog tai vienas projektų, kurie nevyksta per vieną kadenciją.
„Įgyvendinti tokius projektus reikia dvejų, kartais ir trejų metų. Nuosekliai einama į priekį, šiandien atneštos alternatyvos apsispręsti, ar stovėjimo vietos bus, ar tik viršutinė dalis tvarkoma. Daugelis miestelių aikštes susitvarkė išdėdami jas plytelėmis. Mes turime darnaus judumo planą, jis sudėliojo, kad numatyta vieta stovėjimui. Džiaugiamės paspirtukais, dviračiais, bet ar visus 80-mečius susodinsime ant jų? Neapgaudinėkime savęs“, – kalbėjo politikė.
Liberalė Alina Velykienė pateikė netolimą pavyzdį – Palangą. Čia sutvarkius koncertų salę prieš renginius, ypač vasarą, kyla automobilių pastatymo problema. Lankytojai priversti sukti ratus, kol randa stovėjimo vietą.
„Įvertinkime, kaip yra Palangoje, kai buvo rekonstruota koncertų salė. Ten žmonės strimgalviais laksto, kad atsistotų į eilę ir įeitų. Suprantu, kad yra ekologija, turime sumažinti anglies dvideginio kiekį. Turime suprasti, kad senamiestis nesivysto ne tada, kada verslas neturi pinigų, bet kai iš esmės nėra srautų. Išvažiuokime, kaip siūlė Vytis Radvila, toliau už Vėžaičių. Kalbame apie regioninį projektą, į teatrą atvažiuos žmonės iš viso regiono. Negali atvažiuoti iš Kretingos su dviračiais, vakarine suknele ir bateliais. Reikia sudaryti sąlygas žiūrovams ir svečiams. Turiu vilčių ir autobusų parkavimą įrengti apačioje, kad turistų srautai pasklistų po senamiestį“, – kalbėjo A.Velykienė.
Administracijos direktorius G.Neniškis pabrėžė, jog šis projektas nebus iš tų, kuris mokant už automobilių stovėjimą atsipirks per 7-10 metų, tačiau nauda grįš per kitus projektus ir kitas gaunamas pajamas. Nebus pamiršta ir istorija. Pusė milijono eurų bus skirta archeologiniams aikštės tyrinėjimams.
