Iš to susijaudinimo J.Balčius pamiršo net savo žento, kurio įmonė šiuo metu lengvatinėmis sąlygomis naudojasi auksine įranga, vardą ir pavardę. Gerai, kad apie šiuos pirkimus nepamiršo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Būtent todėl dalį ištaškytų pinigų teks grąžinti, o pirkimų aplinkybėmis gali susidomėti ir teisėsaugos institucijos.
Stebinančios kainos
2015 m. partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, žinomas Alytaus politikas, ilgametis miesto savivaldybės tarybos narys, kelių įmonių savininkas J.Balčius ėmėsi menų inkubatoriaus steigimo.
Tokie menų inkubatoriai naudojantis ES lėšomis veikia visoje Lietuvoje. Jų tikslas – sudaryti sąlygas jauniesiems operatoriams, montuotojams, garso režisieriams ir kitiems panašių specialybių atstovams lengvatinėmis sąlygomis pradėti savo verslą.
J.Balčius užsimojo plačiai. 15min gavo detalią pirkimų analizę. Antai, 2015 m. įsigytas dronas „DJI Phantom 3“. Kartu su juo įsigyta baterija, lagaminas ir planšetė. Už visa tai sumokėta 14,7 tūkst. eurų.
Būtent tokiu dronu naudojasi 15min fotografai. Prieš dvejus metus panašus komplektas įsigytas mažiau nei už 2 tūkst. eurų. Šiuo metu šis dronas kainuoja 1,3 tūkst. eurų, tačiau nesunkiai galima rasti akcijų, kur naujas „DJI Phantom 3“ siūlomas mažiau nei už tūkstantį eurų. Šis pasiūlymas užfiksuotas penktadienį internetinėje parduotuvėje promaksa.lt.
Panašiai įsigytas dronas „DJI S1000“, už jo komplektą sumokėta 40 tūkst. eurų. Šiuo metu tokio drono kaina jau minėtoje interneto parduotuvėje 3,6 tūkst. eurų.
15min konsultavę televizinės įrangos ekspertai nurodė, kad visų pirkinių kainos smarkiai skiriasi nuo tų, kurios prieš pusantrų metų buvo rinkoje. Pasak jų, droną „DJI S1000“ su specifikacijoje nurodytu komplektu tuo metu buvo galima iš bet kurio tiekėjo Lietuvoje įsigyti mažiau nei už 10 tūkst. eurų.
Įspūdingomis kainomis pirkta ir kita įranga. Iš viso „Dzūkų krašto menų inkubatoriui“ išleista beveik milijonas eurų. Iš jų įrangai pirkti išleista daugiau nei 600 tūkst. eurų. Visos sutartys sudarytos 2015 m. rugsėjo 9 dieną.
Išvengė viešo pirkimo
Atidžiau paanalizavus sutartis tampa aišku, kam ir kodėl mokėtos tokios sumos. Iš viso buvo sudaryta 10 sutarčių. Po vieną sutartį sudaryta su bendrovėmis „Blue Bridge“ ir „Unolita“. Jos didesnių klausimų nekelia, tačiau net 8 sutartys sudarytos su UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“.
Šiai bendrovei nukeliavo ir liūto dalis pinigų. Su šia bendrove sudaryta sutarčių už 466 tūkst. eurų. Jei prekės būtų įsigytos viena sutartimi, pirkimas privalėtų būti viešas. Šiuo atveju pirkimas išskaidytas į 8 dalis, kurių kiekviena įvykdyta pagal mažos vertės pirkimų taisykles. Vietoje viešo konkurso buvo tiesiog surengta pasirinktų tiekėjų apklausa.
Dar 2015 m. liepą „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ valdytojas kreipėsi į VPT prašydamas leisti pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Tarnyba atsisakė tokį leidimą išduoti nurodydama, kad „perkančiosios organizacijos parengta techninė specifikacija yra diskriminuojanti tiekėjus ir neužtikrinanti konkurencijos bei orientuota į konkrečius gamintojus ir jų modelius“.
Po šio atsisakymo J.Balčius ir jo atstovai pirkimą suskaidė į smulkesnes dalis ir atliko taip, kad VPT be atskiro kreipimosi jų visai nevertintų. Tarnybą pasiekė tik keli šių pirkimų epizodai, kurie buvo įvertinti neigiamai.
Aibė pažeidimų
Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Laimis Kuklierius 15min teigė, kad „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ pirkimai vykdyti pažeidžiant įstatymus:
„Mums nepavyko rasti, kad apie dronų pirkimą būtų skelbiama viešai. Jis vyko kaip mažos vertės pirkimas, į kurį buvo pakviesti pasirinkti tiekėjai. Kainos visada turi būti nustatomos atsižvelgiant į esančias rinkoje, todėl iš pateiktų skaičių matome, kad šis pirkimas būtų įvertintas neigiamai.
Esame vertinę kitus „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ pirkimus. Juose buvo nustatyti pažeidimai. 2015 m. vertintas multimedijos įrangos ir jos diegimo pirkimas. Tarnyba jį vertino gavusi operatyvinės informacijos ir pasisakė, kad jis turėjo būti nutrauktas. Pirkimas jau buvo pasibaigęs, todėl tiesiog konstatuoti pažeidimai.
Šiemet mes vertinome dar du pirkimus. Ten taip pat matėsi dirbtinis skaidymas į dalis. Paprastai tariant, buvo specialiai į dalis skaidomas profesionalios kameros su priedais pirkimas ir fotostudijos įrangos pirkimas. Išskaidžius šie pirkimai buvo įvykdyti kaip mažos vertės, nors jie tokie būti negalėjo.
Neskelbiamas pirkimas, kurio metu apklausiami tik keli pasirinkti dalyviai, turi būti tik išimtis. Perkančioji organizacija apie pirkimus turėtų skelbti, nes taip ji gali sulaukti daugiausia dalyvių ir išsirinkti geriausią pasiūlymą.
Dabar mes matome, kad pirkimų skaidymas į mažesnius yra bandymas apeiti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.“
Dalį pinigų turės grąžinti
Pasak L.Kuklieriaus, šie pirkimai yra finansuojami iš ES lėšų, todėl juos prižiūrinčios institucijos galėtų taikyti COCOF procedūrą (nuoskaitą nuo skirtos paramos sumos).
„Su LVPA perkančioji organizacija turėjo derinti pirkimo planus. Juose turėjo būti nurodyta, kokios sumos numatytos pirkiniams. Klausimas, kiek pagrįstai tos sumos buvo numatytos?
Jeigu būtų faktų, kad dalis ES paramos pasisavinta arba pirkime dalyvavusios įmonės buvo spaudžiamos dalį pinigų grąžinti pirkimus organizavusiam asmeniui, tai jau būtų baudžiamosios teisės sritis“, – teigė VPT atstovas.
15min kreipėsi į LVPA, kuri taip yra įvertinusi pirkimus. Agentūra atsiuntė atsakymus, kuriuose nurodyta, kad šie pirkimai buvo tirti ir pažeidimai nustatyti. Pavyzdžiui, dronų pirkime valstybė susigrąžins daugiau nei 18 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų susigrąžins už nepagrįstai brangius objektyvus, 6 tūkst. eurų permokėta už baterijas ir jų kroviklius.
Pamiršo ir žentą, ir kainas
Situacija įdomi ne tik išpūsta pirkinių kaina. Ant pirkimo sutarčių galima rasti tuometinio UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ vadovo Arnoldo Puzanovo parašus. Apie šį asmenį 15min jau rašė. Elektros skaitiklius gaminančios bendrovės „Elgama–elektronika“ akcininkai teigia, kad A.Puzanovas vos nesužlugdė bendrovės iš jos išpumpavęs įspūdingas sumas. Plačiau apie tai galite paskaityti prie šio teksto pridėtuose susijusiuose straipsniuose.
Dar vienas įdomus aspektas – „Dzūkų krašto menų inkubatoriaus“ rezidentai. Nuėjus į inkubatoriaus tinklalapį galima rasti informaciją apie tris rezidentus – „Aukso imperiją“, „ReStart“ ir „Biz film“. Pastaroji bendrovė užsiima reklaminių filmų gamyba. Tiksliau, ja užsiima po šiuo pavadinimu pasislėpusi UAB „Fake media“, kuriai vadovauja Linas Stankevičius. Jis 2010 m. liepos 15 dieną vedė J.Balčiaus dukrą Ievą Balčiūtę.
15min susisiekus su J.Balčiumi šis mielai sutiko kalbėti pareiškęs: „Esu daug davęs žurnalistams interviu, bet kol kas dar nėra kraujo ir niekas tos temos nesiėmė. Turiu daug informacijos, kaip Lietuvoje veikia LVPA ir kokioje padėtyje atsiduria verslininkas, negėręs, nevalgęs ir, vaizdžiai tariant, tapęs nusikaltėliu.“
Tiesa po pokalbio J.Balčius su redakcija susisiekė dar kelis kartus ir perspėjo, kad tekstą rašantis žurnalistas turės teisinių problemų, jei tekstas bus tendencingas.
Norėdami tendencingumo išvengti pokalbį su J.Balčiumi pateikiame interviu forma:
– 2015 m. kreipėtės į VPT, kad būtų leista pirkimus vykdyti neskelbtinų derybų būdu. Kodėl to prireikė?
– Kodėl to prireikė? Dabar bandau prisiminti. Kažkokios aplinkybės vertė, kadangi buvo, reik manyti, ten daug pirkimų. Apie kokius konkrečiai klausiate?
– Kalbu apie principą. Kodėl nenorėjote visų pirkimų skelbti viešai ir gauti kuo daugiau pasiūlymų, o kreipėtės leidimo pirkimus vykdyti neskelbtinų derybų būdu? Norėjote sandorius vykdyti su konkrečia įmone?
– Negaliu komentuoti to, kas buvo prieš pusantrų metų. Galiu tik iš principo pasakyti, kad pagal susitarimą su Ūkio ministerija ir LVPA esu įsipareigojęs kiekvieną žingsnį derinti ir gauti rašytinį sutikimą.
Visur buvo pateikti prašymai ir gauti rašytiniai pritarimai arba nepritarimai. Aš iki šiol turiu įvairių problemų, kurias nežinau, kokia forma kelti.
LVPA atlieka administratoriaus funkcijas, bet atsitikus bet kokiems neaiškumams, jie sako, kad nieko nežino. (Toliau J.Balčius ilgai kalbėjo apie pralaimėtą bylą pirmos instancijos teisme vienai statybos bendrovei, dėl to kaltino LVPA ir teigė, kad straipsnis turi būti apie tai, o ne apie vykdytus pirkimus).
– Suprantu, kad jūs su LVPA turėjote derinti pirkimų planą, tačiau ten yra labai daug sandorių, kurie kelia nuostabą. Pavyzdžiui, perkate droną su priedais, už kurį sumokate 14,6 tūkst. eurų. Šiuo metu jis be nuolaidų kainuoja dešimt kartų mažiau, o su nuolaidomis galima nusipirkti už 899 eurų. Mūsų redakcija tokį patį droną prieš dvejus metus su priedais nusipirko mažiau nei už 2 tūkst. eurų. Kaip jūs įsigudrinote sumokėti septynis kartus daugiau?
– Aš nežinau, kokia tuo metu buvo kaina ir aplamai negaliu pasakyti. Aš, kaip verslininkas, pilietis, šitą klausimą, kurį jūs keliate, tai suponuoja, kad, matai, kaip jis durnelis, nenupirko penkis kartus pigiau.
Procedūros yra tokios. Paskelbti konkursą ar apklausos būdu ir už kiek tau pasiūlo. Aš sakau, gali būti ryškiai pigiau, jeigu tas dalyvautų pirkimuose. Bet jie gi nedalyvauja. Tai kaip man iš jo nupirkti?
– Atsiprašau, Jonai, jūs čia rimtai dabar kalbate, ar bandote juokauti? Jūs pats vietoje to, kad vykdytumėte viešą pirkimą, visus pirkimus išskaidėte į mažesnes dalis ir pats pasirinkote bendroves, kurioms išsiuntėte užklausas. Įstatymai jums leido apklausti tiek įmonių, kiek tik norėjote. Kodėl pasirinkote tokius brangius pasiūlymus?
– Mes būtume apklausę, jeigu būtų pasiskelbę, kad pardavinėja. Dabar aš šneku iš principo. Viskas yra protokoluota, visur gauti LVPA sutikimai tokiam pirkimui. Ten aiškiai sudėlioti motyvai, kodėl mums leidžia pasirinkti tokį pirkimą.
– Aš tik patikslinsiu. Dešimt pirkimų. Vienas pirkimas iš „BlueBridge“. Jis didesnių klausimų nekelia, nes kainos atitinka rinkos. Dar vienas pirkimas iš bendrovės „Unolita“. Likę 8 pirkimai iš bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“. Visų jų kainos kelia daug klausimų. Kodėl pasirinkta ši įmonė? Kodėl pirkimai suskaidyti į atskirus mažesnius pirkimus, jei perkama iš vienos įmonės? Tik tam, kad nereiktų skelbti viešo konkurso, kur būtų daugiau dalyvių?
– Dar kartą atsakau. Neturiu nieko daugiau atsakyti, negu yra užprotokoluota. Tai yra taškas. Čia galima daug sąmokslo teorijų prigalvoti. Čia man dabar aiškinti, kodėl prieš pusantrų metų pirkau, kad dabar yra pigiau. Aš šneku apie visai kitus dalykus valstybėj, kurie yra. Mano supratimu, sukuria tokias situacijas, kai LVPA prašo įvertinti savo darbą, paskui jie sako, kad superbrangiai nupirkai.
Kaip pilietis galiu suprasti viską, bet tada sakau, kodėl nedalyvauja tie, kurie turi pigiau. Kaip tu gali pažeisti procedūras.
– Jūs klausiate, kodėl nedalyvauja tos įmonės, kurios gali parduoti pigiau? Jūs pats suskaidėte pirkimus ir pats sprendėte, ką apklausti. Kodėl jūs apklausėte ne tas įmones, kurios parduoda pigiau, o viską pirkote iš tos, kuri pasiūlė gerokai didesnę nei rinkos kainą?
– Atsakau. Apklausėme tuos, prie kurių viešojoje erdvėje aš galėjau prieiti ir kuriuos galėjau pasiekti. Nepažinojau nė vieno, nieko kitaip negalėjau. Kiek sugebėjau surasti, tiek ir apklausinėjau. Labai spaudė ir terminas, nes finansavimas ėjo į pabaigą. Tai irgi vienas iš stiprių argumentų.
– Matau, kad menų inkubatorius pristatomas kaip projektas „menų pirtis“. Ir iš tiesų, tame pačiame pastate ir pirtys, kavinė, pobūvių salė. Jūs valdote tą pastatą. Kaip šis turtas atskirtas?
– Turto ir šio pastato yra du savininkai. Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ yra atskiras juridinis vienetas.
– Kas šiuo metu naudojasi įranga ir patalpomis?
– Jis užpildytas 90 procentų. Naudojasi tie, kas atitinka sąlygas. Verslininkai, amatininkai, gali naudotis su individualios veiklos pažymėjimais.
– O ten taikomos kokios nors nuolaidos? Kaip suprantu, tokie inkubatoriai skirti padėti studentams, pradedantiesiems?
– Taip. Pagal sutartį su Ūkio ministerija ir LVPA, nuomos kainos turi būti žemesnės, nei bendrai Alytaus komercinės nuomos kainos. Taip ir yra. Visi sėkmingai ir labai šauniai įsikūrę.
– Dar pasitikslinsiu. Mačiau, kad interneto tinklalapyje nurodytos trys įmonės, kurios naudojasi inkubatoriumi. Viena jų „Biz film“. Po šiuo pavadinimu slepiasi UAB „Fake media“, kuriai vadovauja Linas Stankevičius. Kiek suprantu, jis yra jūsų žentas?
– Kas toks?
– Linas Stankevičius. Jis jūsų žentas? Taip?
– Ne.
– Kaip tai ne? Jis yra jūsų dukros vyras ir UAB „Fake media“ vadovas?
… ilga pauzė.
– Jūs klauskite, ar tokia įmonė naudojasi. Jų dabar yra 22. Visų neprisimenu. Tai viskas pateikta LVPA. Visas sutartis teikiam.
– Aš klausiu, ar Linas Stankevičius yra jūsų dukros vyras? Jūs turbūt žinote, kas yra jūsų dukros vyras?
– Aš žinau, kas mano dukros vyras. Kuo jis čia dėtas?
– Linas Stankevičius yra UAB „Fake media“ vadovas, jūsų žentas, kurio bendrovė lengvatinėmis sąlygomis naudojasi inkubatoriaus paslaugomis.
– Tai ko jūs norite paklausti?
– Ar jūsų žentas naudojasi šiuo menų inkubatoriumi? Taip arba ne?
– Aš klausiu, ko jūs klausiat?
– Ar jūsų žentas naudojasi inkubatoriumi?
– Žentas turi savo įmones, kurioms vadovauja, ir nežinau, kiek jis jų turi. Tai čia atsakymas. Jeigu jūs klausiate, ar yra tokia „Fake media“, taip, yra tokia „Fake media“ kaip rezidentas.
– Supratau, tiek ir norėjau.
