2020 04 20

„Auksinių šaukštų“ skandale išgarsėjusi „Nota Bene“ grįžta į viešuosius pirkimus: parduoda apsaugos priemones

Prieš kelerius metus vadinamajame kariuomenės „auksinių šaukštų“ skandale išgarsėjusi įmonė „Nota Bene“ pakeitė pavadinimą ir po ilgos pertraukos vėl pradėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Įmonė mažiau nei prieš mėnesį buvo išbraukta iš nepatikimų tiekėjų sąrašo ir jau sudarė sutartis dėl apsaugos priemonių pardavimo.
Mobilusis punktas Panevėžyje
Apsaugos priemonės / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Dabar bendrovė pirkimuose dalyvauja nauju pavadinimu – „Saugu LT“. Pavadinimą įmonė pakeitė šių metų sausį. O balandį bendrovė pasirašė sutartis su Pakruojo ir Vilniaus rajono savivaldybėmis bei Kalėjimų departamentu.

Kita įmonė, pardavinėjusi apsaugos priemones valstybės institucijoms bei ligoninėms, „Skirgesa“ praėjusią savaitę už sutarties nevykdymą buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir trejus metus galės būti eliminuojama iš daugumos viešųjų pirkimų. Ši bendrovė yra stambus medicininių priemonių pardavėjas. Kilus koronaviruso krizei, sutarčių su šia įmone valstybės institucijos sudarė daugiau nei už milijoną eurų.

Kombinezonus savivaldybei pardavė brangiau nei internetu

Įmonė „Saugu LT“, daugumai geriau pažįstama vardu „Nota Bene“, išgarsėjo daugiau nei prieš trejus metus, 2016-aisiais, kai paaiškėjo, kad kariuomenė iš įmonės pirko virtuvės įrangą, kuri daug kartų viršijo rinkos vertę.

2016-ųjų pabaigoje įmonė „Nota bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tai reiškė, kad bendrovė trejus metus negalės dalyvauti daugumoje viešųjų pirkimų.

Šių metų kovo 20-ąją iš nepatikimų tiekėjų sąrašo bendrovė buvo išbraukta ir iš karto grįžo į viešuosius pirkimus.

Balandžio 7-ąją įmonė „Saugu LT“ pasirašė 11 tūkstančių eurų sutartį dėl apsauginių kombinezonų pardavimo su Pakruojo rajono savivaldybe.

Sutartyje numatyta, kad iš viso savivaldybė nupirks ne daugiau kaip 1400 kombinezonų. Jie yra dviejų tipų: vieno „Microgard 1500“ kombinezono kaina – 7,8 euro, o vienas „Microgard 2000“ kombinezonas kainuoja 9,9 euro. Sutartyje numatyti kombinezonų kiekiai yra preliminarūs.

Įdomu tai, kad ta pati įmonė savo interneto svetainėje tokius pačius kombinezonus pardavinėjo beveik dviem eurais pigiau nei pardavė savivaldybei. Įmonės interneto svetainėje nurodoma vieno „Microgard 2000“ kombinezono kaina su PVM siektų 8,14 euro.

Kainų palyginimas: kombinezonų kaina pardavimo sutartyje su savivaldybe ir įmonės interneto puslapyje
Kainų palyginimas: kombinezonų kaina pardavimo sutartyje su savivaldybe ir įmonės interneto puslapyje

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Ilekytė 15min teigė, kad šis pirkimas buvo mažos vertės, vykdytas neskelbiamos apklausos būdu, pirkimo metu buvo žodžiu kreiptasi į vienintelį tiekėją.

Kol kas kiek daugiau nei per savaitę, Pakruojo rajono savivaldybė pagal šią sutartį įsigijo 450 kombinezonų, kurių vertė – 3,5 tūkst. eurų.

Taip pat bendrovė balandį pasirašė dar dvi sutartis su Vilniaus rajono savivaldybe ir Kalėjimų departamentu. Kiekviena sutartis verta 44 tūkst. eurų. Bendrovė sutartimis įsipareigojo įstaigoms parduoti pirštines, respratorius, apsauginius akinius, kombinezonus.

Įmonės vadovas: kaina padidėjo dėl pandemijos

Įmonės „Saugu LT“ direktorius ir akcininkas Andrius Jazgevičius 15min teigė, kad bendrovės dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose po ilgos pertraukos lėmė išbraukimas iš nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Komentuodamas kainų skirtumą tarp savivaldybei parduotų kombinezonų ir kombinezonų pardavinėtų įmonės interneto svetainėje verslininkas teigė, kad kaina išaugo dėl koronaviruso protrūkio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bendrovės „Nota Bene“ direktorius Andrius Jazgevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bendrovės „Nota Bene“ direktorius Andrius Jazgevičius

„Kaip turbūt žinote, COVID-19 viruso pandemijos metu yra stipriai padidėjęs įvairių apsaugos priemonių poreikis. Gamintojai neturi galimybių tiekti reikiamo kiekio prekių. Dėl padidėjusio poreikio, taip pat padidėjo gamintojų parduodamų prekių kainos. Ir tai galioja ne tik riboto naudojimo kombinezonams, tačiau ir vienkartinėms pirštinėms bei respiratoriams.

Mūsų internetinėje svetainėje mes pateikiame informacija apie tiekiamas prekės savo klientams. Taip pat pateikiame ir prekių kainą. Šiuo metu svetainėje yra pateiktos kainos prekių, kurias buvome įsigiję „normaliomis“ verslo sąlygomis, prieš COVID-19 viruso pandemiją“, – komentavo A.Jazgevičius.

Ji teigė besitikintis, kad pasibaigus šiai pandemijai ir susinormalizavus šių prekių tiekimui, vėl turės galimybę savo klientams pasiūlyti prekes anksčiau galiojančiomis kainomis.

Didelė apsaugos priemonių pardavėja įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą

Kita įmonė „Skirgesa“, kuri kilus koronaviruso pandemijai įvairioms valstybės institucijoms ir ligoninėms pardavinėjo apsaugos priemones, balandžio 6-ą dieną buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

„Skirgesa“ sutarčių dėl kaukių, respiratorių, chalatų, pirštinių, dezinfekcinių ir kitų priemonių pardavimo su įstaigomis sudarė daugiau nei už 1,2 milijono eurų. Bet tolimesnis įmonės dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose trejus metus gali būti smarkiai apsunkintas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsaugos priemonės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Apsaugos priemonės

Beje, bendrovė „Skirgesa“ anksčiau buvo minima didelėje korupcijos byloje, kurioje buvęs Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas, „Skirgesa“ direktorius Skirmantas Akelis ir keli kiti verslininkai kaltinami už atlygį vykdę ir dalyvavę neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose.

Dabar į nepatikimų tiekėjų sąrašą bendrovę įtraukė Kauno miesto poliklinika, mat įmonė neįvykdė sutarties sąlygų ir nepateikė poliklinikai reikiamų prekių.

„Sutartimi „Skirgesa“ įsipareigojo pateikti poliklinikai ginekologines ir kraujo paėmimo kėdes. Sutartyje numatytais terminais „Skirgesa“ šių kėdžių nepateikė (net ir atidėjus vykdymo terminą tiekėjo prašymu), poliklinika dėl esminio sutarties pažeidimo sutartį nutraukė ir pritaikė įmonės atžvilgiu sutartyje numatytas baudines bei netesybų sankcijas. Pažymime, kad „Skirgesa“ visus įsipareigojimus dėl baudos mokėjimo ir netesybų įvykdė nedelsiant po sutarties nutraukimo“, – 15min komentavo Kauno miesto poliklinikos vyriausioji teisės specialistė Renalda Kablytė.

Bendrovės „Skirgesa“ vadovas S.Akelis 15min sakė manantis, jog įmonė ir toliau galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Tas sąrašas nėra malonus dalykas, bet tokie įstatymai. <...> Pavedė mus šiek tiek gamintojas, atsiuntė prekes pavėluotai ir šiek tiek vizualiai ne visai tokias, kokių tikėjosi klientas“, – apie sutarties nevykdymo priežastis kalbėjo S.Akelis.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad įmonė gali nebeturėti galimybės dalyvauti bent dalyje viešųjų pirkimų, jis atsakė: „Galėsime. Įstatymas sako, kad jeigu tu dėjai visas pastangas, tas vadinamas apsivalymas, tu apsivalei ir mes padarėm viską, ką galėjome. Juridiškai mes įtraukti į tą sąrašą, bet pažiūrėsime, galbūt jį ir ginčysime, dar nežinome, bus matyt.“

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Skirmantas Akelis
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Skirmantas Akelis

S.Akelis teigė manantis, kad įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą įmonei nepakenks: „Kol kas juridiškai šnekėjomės, kad turėtų nepakenkti.“

VPT: naujuose pirkimuose nepatikimo tiekėjo pasiūlymai turėtų būti atmesti

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė 15min teigė, kad per 30 dienų „Skirgesa“ galėjo skųsti tokį sprendimą, tačiau, VPT duomenimis, jo neskundė. Tai reiškia, kad nuo šiol trejus metus įmonė galės būti eliminuojama iš daugumos viešųjų pirkimų.

„Naujuose pirkimuose, jeigu bus taikomi pašalinimo pagrindai, tokio tiekėjo pasiūlymai turėtų būti atmesti, tačiau tais atvejais, kai pašalinimo pagrindų neprivaloma taikyti ir jie netaikomi (mažos vertės pirkimų, neskelbiamų derybų atvejais), sutartys gali būti sudaromos net ir su nepatikimų tiekėjų sąraše esančiais tiekėjais“, – rašoma J.Petkuvienės komentare.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba

Ji teigė, kad su įmone jau sudarytų ir galiojančių sutarčių institucijoms nutraukti nereikia, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra sąlyga, jog sutartis nutraukiama, jeigu jos vykdymo metu tiekėjas yra įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau tokia sąlyga sutartyse nurodoma labai retais atvejais.

„Platesniame kontekste dar turėčiau paminėti ir apsivalymo galimybę, kuri numatyta tiek Direktyvoje, tiek ir įstatyme. Jos taikymas nėra labai aiškiai apibrėžtas, vertinamojo pobūdžio. Apsivalymo doktrina suteikia galimybę nepatikimų tiekėjų sąraše esančiam dalyviui nesuėjus 3 metų laikotarpiui bandyti įrodyti, jog tiekėjas įvykdė pokyčius, kurie užtikrintų tinkamą būsimų sutarčių vykdymą. Tai yra gana subjektyvu, tiek įrodinėjant, tiek vertinant pateiktą informaciją, tačiau teoriškai tokia galimybė yra“, – komentavo J.Petkuvienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų