Jei kažkada palikta sužadėtinė sviedė savo žiedą į jūrą, yra maža tikimybė, kad galiausiai jį atras pajūrio „šukuotojai“, ginkluoti metalo paieškai skirtais prietaisais.
Tačiau 15min pakalbintas norvegas nusišypsojo – toks laimikis itin retas.
„Iš tiesų aš ieškau metalinių dalykų ir tikiuosi, kad rasiu kokių juvelyrinių dirbinių, labai tikiuosi. Bet paprastai aš randu monetas“, – šypsosi angliškai prakalbintas metalo ieškovas.
Šios dienos jo laimikis – kelios monetos ir neaiškaus metalo medalikėlis.
„Iš tiesų tuo užsiimu tik dėl smagumo, kai einu į paplūdimį maudytis ar veikiu kažką panašaus. Šis aparatas pypsi, kai aptinka kažką metalinio, jis gali būti ir vandenyje. Be problemų jis gali būti naudojamas ir jūros vandenyje, čia jis taip pat gali aptikti metalą“, – aiškina ausines dėvintis vyriškis.
Hobis atsipirko
Pasak uolaus norvego, vien pagal detektoriaus pypsėjimą negalima atskirti, koks metalas slypi po smėliu – tiek auksas, tiek sidabras ar kitas metalas sukelia vienodą pypsėjimą.
„Tuo užsiimu jau kelerius metus. Kartais, galbūt vieną kartą per metus, aš randu auksinį žiedą. Tai nėra labai dažna, bet kartais atsitinka. Vieną kartą aš radau monetą, kuri buvo nukaldinta prieš 400 metų. Tai yra tik hobis. Bet per dvejus-trejus metus mano įsigyta įranga jau atsipirko“, – sako metalo ieškotojas.
Jis pademonstruoja ir tai, kad dalį įrangos teko pasigaminti pačiam – tai semtuvėlis, kuriuo semiamas smėlis ir čia pat išsijojamas.
„Aš semiu smėlį šiuo įrankiu – įsmeigiu, prispiriu koja, tuomet išsijoju ir žiūriu kas liko. Štai, dabar matote tik akmenis, bet kartais matai monetas. Šį įrankį aš pasidariau pats. Matote išgręžtas skylutes tam, kad išsisijotų smulkūs dalykai, bet liktų sunkesni. Žiedai ir monetos lieka šiame semtuvėlyje, todėl aš juos randu“, – sako norvegas.
Išdavė atradėjo paslaptį
Norvegas, panašu, turi netgi vieną pranašumą prieš kitus metalo ieškotojus – 15min jis išdavė savo sėkmės paslaptį.
„Norvegijoje yra daug daugiau žmonių, kurie tai daro, tad ten konkurencija kur kas didesnė. Čia taip pat yra šiek tiek konkurencijos. Bet esmė tame, kad pajūrio smėlyje daug sunkiau ką atrasti, nes čia jau anksčiau išnaršė daug žmonių. Dėl to man patinka bristi giliau į vandenį, nes nemačiau nei vieno žmogaus, ieškančio metalo vandenyje. Čia daug daugiau ko yra, bet sunkiau ir iškasti“, – pasakoja norvegas.
Su Lietuva susiejo šeima
Vyrą lydėjo pagyvenęs vyriškis, prisistatęs uošviu, ir maža dukrelė, kuri itin domėjosi tėčio radiniais – abu jie kalbėjo lietuviškai.
„Mano žmona yra iš Lietuvos, tad aš čia esu su šeima. Ji gyvena Kaune, čia mes atvykstame pailsėti, gerai praleisti laiką“, – prisipažino po Palangos tiltu užkluptas metalo ieškotojas.
Jis patikino, kad kurortas jam labai patinka.
„Palanga yra labai graži. Norvegijoje mes neturime tokių didelių paplūdimių, tik mažus. Metalų paieška labai atpalaiduoja, tai tikrai labai įdomu ir jaudina. Niekada nežinai, ką gali surasti“, – nusišypsojo norvegas ir toliau patraukė į dugno žvalgytuves.
