„Teleloto“ Janina (vardas pakeistas – red. past.) lošia nuo pat loterijos pradžios. Lentelės braukymą ji vadina sekmadienio vakaro pramoga. Kiekvieną savaitę moteris perka po 1–2 bilietus. Iki šiol, jei ir išlošdavo, tai nebent pora litų, tačiau malonaus pomėgio neatsisakė. Kelis lošimus praleido tik gegužę, kai gulėjo ligoninėje.
Sausio 4-osios vakaras iš 800 litų pensijos gyvenančiai moteriai buvo lemtingas.
„Nežinau, ką čia daryt, visą lentelę užbraukiau“, – tą patį vakarą paskambinusi sūnui pareiškė tauragiškė.
Nežinau, ką čia daryt, visą lentelę užbraukiau.
Jis prisipažįsta nežinojęs, tikėti ar ne. Viena vertus, mama turi ilgametį lentelės braukymo stažą: „Ji – loterijos legionierė.“
Kita vertus, gal suklydo ir užbraukė ne tuos skaičius? Abejonės išsisklaidė ankstyvą pirmadienio rytą, kai patikrinęs bilietą internetu sūnus įsitikino – mama teisi.
Žmonos laimėjimu kol kas iki šiol netiki tik azartiškos tauragiškės vyras. „Kai padėsi pinigų krūvą prieš akis – tada gal patikės“, – juokavo motiną į loterijos būstinę atlydėjęs sūnus.
Laimėjimas galvos nesusuko
Atsiimti piniginio prizo šeima neskubėjo – buvo reikalų. „Turėjau talonus pas gydytojus. Jei nenueisi, vėl reikės laukti mėnesį ar du. Todėl ir susivėlinome“, – pasakojo laimėtoja.
Ji užaugino vienturtį sūnų, turi tris anūkus. Du iš jų jau pilnamečiai: vienas gyvena Norvegijoje, kitas į ją vyksta dirbti epizodiškai.
„Po laimėjimo gal parsiviliosim atgal“, – viltimis pasidalijo moteris.
Ji prisipažįsta loterijos bilietus pirkdavusi galvodama apie šeimą: „Vienam duosiu, kitam duosiu – bus rami galva. Kiek čia man bereiks tokiam amžiui.“
Laimėjimą moteris priima labai natūraliai – raminamųjų vaistų neprireikė.
„Juk tai normalu – dabar visi milijonieriai“, – šyptelėjo ir užtikrino, kad jokie telefoniniai sukčiai jos laimėjimo neišvilios.