Per pastaruosius 15 metų Lietuva tapo viena pirmaujančių šalių ES pagal aukštųjų mokyklų ir paruošiamų specialistų skaičių. Šiuo metu 160 tūkst. studentų Lietuvoje studijuoja 14-oje valstybinių, 9-iuose privačiuose universitetuose (71,5 proc.) ir kolegijose (28,5 proc.). Tačiau šiemet paskelbtas tarptautinis universitetų reitingas „2012/13 QS World University Rankings“ rodo, kad vos keturi Lietuvos universitetai patenka tarp 800 pasaulio geriausiųjų.
Į reitingą pakliuvo Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
Tokie rezultatai ragina viešai diskutuoti, kaip modernizuoti dabartinę šalies aukštojo mokslo sistemą, kad netolimoje ateityje ji užtikrintų aukštesnės kokybės išsilavinimą. Ekspertai pažymi, kad dabar net nėra aukštos kokybės išsilavinimo apibūdinimo.
 |
| 123rf.com nuotr./Rašto darbas |
Be to, Lietuvos aukštųjų mokyklų programų vertinimas yra centralizuotas ir nepakankamai lankstus, todėl sudėtinga reaguoti į pokyčius. Iki šiol nėra sukurtos bendros informacijos keitimosi sistemos, leidžiančios gauti verslo bendruomenės siūlymus ir pastebėjimus.
Apskritojo stalo diskusijoje „Ateities aukštasis mokslas Lietuvoje“ aiškintasi, kokių įgūdžių turėtų įgyti aukštųjų mokyklų studentai, kad vėliau gautų darbo? Kaip suderinti studentų, verslo bendruomenės poreikius su mokymosi programomis? Kaip paskatinti mokymosi visą gyvenimą sistemos sukūrimą?
Siūlo didinti stipendijas
Mastrichto universiteto profesorius Jo Ritzenas atkreipė dėmesį, kad Nyderlandų universitetuose visų paskaitų lankymas yra privalomas. Tai padeda užtikrinti studijų kokybę ir aukštą suteikiamų žinių lygį. J.Ritzenas atkreipė dėmesį, kad neatsitiktinai Nyderlandų universitetai patenka tarp 200 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.
Tuo metu Lietuvoje dauguma studentų jau nuo pirmo kurso mokslus derina su dieniniu darbu, todėl sąžiningai lankyti paskaitas tampa sudėtinga.
Į valstybės finansuojamas vietas patektų geriausieji: jie gautų stipendiją, lankytų paskaitas – jokių individualių atsiskaitymo grafikų nebūtų.
Diskusijos metu pasigirdo siūlymas keisti studijų finansavimo tvarką. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiandien valstybės skiriamos lėšos vienam studentui parengti yra dukart mažesnės nei ES vidurkis.
Todėl raginama valstybės finansuojamų vietų skaičių mažinti, į jas priimant tik pažangiausius ir geriausiai vidurinę mokyklą baigusius jaunuolius. Siekiant, kad jie nesiblaškytų tarp darbo ir mokslų, reikėtų didinti stipendijas.
„Dėl geriausių studijų vietų turi būti konkuruojama, o studentai diplomus turi gauti už įgytą kvalifikaciją, žinias ir įgūdžius. Siūloma peržiūrėti paskolų sistemą, kad mokslas būtų prieinamas visiems norintiems, tačiau į valstybės finansuojamas vietas patektų geriausieji: jie gautų stipendiją, lankytų paskaitas – jokių individualių atsiskaitymo grafikų nebūtų“, – apibendrino apskritojo stalo diskusijos moderatorė dr. Margarita Starkevičiūtė.
Universitetai nežino savo išskirtinumo
Verslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad universitetus baigusiems absolventams trūksta praktinių žinių. Be to, rinkoje per daug visokio plauko vadybininkų, tačiau nėra specialistų.
 |
| 123rf nuotr./Studentas |
Kita vertus, verslo sektorius, kurdamas veiklos strategijas keleriems metams į priekį, neinformuoja aukštųjų mokyklų apie savo poreikius, nepateikia sąrašo specialybių, kurios bus reikalingos ir paklausios.
„Statistikos departamentas, atlikdamas verslo apklausas, turėtų pateikti duomenis apie specialybių poreikį. Tada universitetai galėtų koreguoti savo programas, studentai ir tėvai orientuotųsi, kokios kvalifikacijos darbuotojų ateityje reikės“, – kalbėjo M.Starkevičiūtė.
Reikia daugiau ryšių su užsienio universitetais, daugiau mokslinių, tiriamųjų darbų, kuriais būtų galima pasigirti.
Be to, pastebėta, kad bakalauro studijas baigusiems jaunuoliams trūksta gebėjimo analizuoti reiškinius, apibendrinti, pateikti glaustas išvadas ir priimti sprendimus. Universitetuose vis dar neišmokoma pristatyti save, įtaigiai iškomunikuoti savo tikslus ir siekius.
Pabrėžti savo privalumų ir išskirtinumo nemoka ir pačios aukštosios mokyklos.
„Trūksta aiškaus savęs pozicionavimo. Paklausti, kuo garsus universitetas, sutrinka net jo atstovai. Reikia daugiau ryšių su užsienio universitetais, daugiau mokslinių, tiriamųjų darbų, kuriais būtų galima pasigirti. Be to, magistro lygmenyje ir doktorantūros studijose specializacija tarp aukštųjų mokyklų turėtų būti ryškesnė. Bakalauro studijose studentams suteikiamos bazinės žinios, tačiau vėlesnėse pakopose specializacija turėtų būti išgryninta“, – diskusiją reziumavo moderatorė.
Iššūkis – globalizacija
Europos Komisijos atstovė Julie Fionda pažymėjo, kad aukštojo mokslo problemos, kurias sprendžia Lietuva, nėra unikalios – jos aktualios visai Europai. Esą dauguma šalių susiduria su universitetų skaičiaus, o šie – su finansavimo, studijų kokybės, programų išskirtinumo problemomis.
 |
| Diplomų įteikimo ceremonija |
Be to, globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją: vis garsiau kalbama apie konkurenciją ir nuotolines studijas internetu.
Portalas 15min.lt primena, kad rugsėjį Vilniuje viešėjusi Europos Komisijos švietimo ir kultūros komisarė Androulla Vassiliou atkreipė dėmesį, kad aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų.
Būtina bendradarbiauti ne tik ES viduje, tačiau ir už jos ribų, kad studentai galėtų vienu metu studijuoti keliuose universitetuose – Azijoje ir Europoje.
Studentų skaičius pasaulyje nuolat auga. Nemaža jų dalis išsilavinimo siekia ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Europos aukštojo mokslo atstovai, norėdami sustiprinti jo pozicijas pasaulyje, privalo tinkamai įvertinti šią situaciją. Skaičiuojama, kad studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus – nuo 99 iki 414 mln.
Mokymasis visą gyvenimą – neišnaudojamas
Prognozuojama, kad 2020 metais ES bus net 7 mln. mobilių tarptautinių studentų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ES akademinio švietimo sistema privalo išlikti konkurencinga ir patraukli talentingiausiems studentams, mat jų vilionėms strategijas kuria tokios šalys kaip Brazilija, Pietų Korėja, Indija, Kinija ir pan.
„Todėl privalome stiprinti Europos universitetus ir paversti juos patrauklesniais. Be to, būtina bendradarbiauti ne tik ES viduje, tačiau ir už jos ribų, kad studentai galėtų vienu metu studijuoti keliuose universitetuose – Azijoje ir Europoje. Kooperacija būtina, o akademinės visuomenės mobilumas yra labai svarbus, kad svetur įgytą patirtį parsivežtume į savo šalį", – kalbėjo komisarė.
Be to, Europos universitetai labai daug dėmesio skiria mokymosi visą gyvenimą programoms. Lietuvoje palyginti nedaug žmonių dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese – tai dar viena neišnaudota universitetų galimybė.
