Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vos pradėjus kalbėti apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, MRU rektorius Algirdas Monkevičius teigė, jog nesipriešins universiteto jungtuvėms su Vilniaus universitetu (VU), priešingai – tai esą buvo vienas iš MRU pasiūlymų.
Jis tuomet pripažino, kad socialiniai mokslai Lietuvoje nėra aukščiausio lygio ir šioje srityje dar daug ką reikia padaryti. „Atskirai darydami mes ilgai turbūt vargtume, kiltų daug problemų ir tai nėra racionalu“, – tuomet dėstė jis.
Po to, kai Seimas vasarą patvirtino visiškai atskiestą aukštosios reformos variantą, A.Monkevičius jį pakritikavo dėl nekonkretumo ir kartu pasiskundė, kad VU piktnaudžiauja autoritetu ir nori primesti savo sąlygas MRU.
Tačiau antradienį MRU pareiškė, kad su niekuo nesijungs ir sieks išlikti savarankiška aukštąja mokykla: „MRU vadovybė nemato jokių protingais ir lygiaverčiais principais pagrįstų jungimosi su VU galimybių.“
Komentuodama tai švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė 15min teigė, kad tai nėra vien MRU reikalas.
Anot ministrės, šis universitetas vykdo svarbią funkciją valstybei – rengia viešojo saugumo pareigūnus, viešojo valdymo ir teisės specialistus, atlieka šių sričių mokslinius tyrimus.
Tad, pasak ministrės, siekiant užtikrinti ilgalaikes šių sričių mokslo ir studijų kokybės prielaidas, pasiekti geresnės sinergijos su kitomis socialinių mokslų kryptimis, išvengti studijų ir mokslo krypčių dubliavimo, kartu su Vidaus reikalų ministerija, kitais socialiniais partneriais ir akademine bendruomene šiuo metu yra svarstomas MRU integracijos į VU viešojo saugumo ir viešojo valdymo akademijos statusu projektas.
Šis projektas nėra tik vieno universiteto vidaus valdymo organų apsisprendimo reikalas.
„Šis projektas nėra tik vieno universiteto vidaus valdymo organų apsisprendimo reikalas, bet ir visos šalies akademinės sistemos, viešojo valdymo klausimas. ŠMM tikisi tolesnio geranoriško MRU ir VU bendradarbiavimo“, – raštu atsiųstame atsakyme teigė ministrė.
A.Monkevičius: konfrontacijos nėra, bet liksime laisvi
Atsakydamas ministrei A.Monkevičius 15min teigė, kad visada palaikė aukštojo mokslo reformą, kuri yra sudėtingas procesas, kai nėra lengva rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus.
„Esame pateikę savo siūlymus ir ŠMM, pasiruošę juos aptarti. Konfrontacijos nei su ŠMM, nei su kitais universitetais nėra. Kaip teisingai paminėjo ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, MRU išties turi tris stiprius teisės, viešojo valdymo ir viešojo saugumo mokslo ir studijų profilius, todėl vykdo valstybei labai svarbią funkciją. Kartu su stipriomis psichologijos, edukologijos, informacinių technologijų, ekonomikos ir kitomis socialinių mokslų kryptimis MRU negali tiesiog išnykti iš Lietuvos mokslo žemėlapio“, – raštu atsiųstuose atsakymuose cituojamas A.Monkevičius.
Rektorius vardijo MRU privalumus: įgyvendinta struktūrinė ir administracinė pertvarka, studijuoja 8,5 tūkst. studentų, dėstytojų atlyginimams skiriamų lėšų dalis augo nuo 65 iki 67 proc.
„Įgyvendindami savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją siekiame išgryninti savo stipriąsias studijų ir mokslo kryptis, toliau užtikrinti aukštą šių sričių mokslo ir studijų kokybę, vengti studijų programų dubliavimo. Šiame etape universitetas negali trypčioti vietoje, gyventi nežinioje dėl savo ateities, stabdyti suplanuotas veiklas“, – tikino jis.
Tačiau A.Monkevičius pridūrė, jog noras išlikti savarankiškiems nereiškia, kad MRU traukiasi iš reformos: „Tikimės ir toliau būti aktyvūs šios reformos dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai, tęsti pradėtas diskusijas ir dialogą su ŠMM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, socialiniais ir akademiniais partneriais.“
LSU irgi jungtis nelinkęs
Prieš porą dienų Kaune esantis Lietuvos sporto universitetas (LSU) taip pat nusprendė, kad yra labiau už savarankiškumą, nei jungimąsi.
Tačiau labai griežtai šios nuomonės neišreiškė, palikdamas galimybę bendradarbiauti su VDU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), tačiau koks tas bendradarbiavimas būtų – nekonkretizavo.
Pagal pradinį reformos planą buvo numatoma, kad Kaune veiks Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, KTU, LSU ir VDU universitetus.
Klaipėdos universitetas nori išsaugoti humanitarines studijas
Seimas priimtame dokumente nėra konkrečiai nurodęs, kad Šiaulių universitetas (ŠU) privalo tapti VU padaliniu, o Klaipėdos universitetas taptų jūrinės pakraipos aukštąja mokykla, kaip aukštojo mokslo reformos plane buvo numatyta anksčiau.
Tačiau Klaipėdos universitetas nerodo noro tapti tik jūrinės krypties.
Šio universiteto tinklalapyje rašoma, kad akademinei bendruomenei nerimą kelia humanitarinių mokslų programų likimas – KU šios srities studentai sudaro tik apie 7–8 proc. viso universiteto studentų, analogiška padėtis visoje Lietuvoje.
„Tačiau tai nacionaliniu mastu svarbios studijos, siekiant puoselėti lituanistiką, juk tokių mokslinių tyrimų nevykdo jokie užsienio universitetai. Ilgesnį laiką sustabdžius priėmimą į bakalauro studijas po kelerių metų nutrūks priėmimas ir į magistrantūrą bei doktorantūrą. Dėl to iš pradžių sumenks, o ilgainiui ir išnyks ištisos lituanistinių tyrimų kryptys, nes nebebus tęstinumo, profesoriai nebeišugdys sau pamainos“, – rašoma tekste.
Jame pabrėžiama, kad negalima atsisakyti Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, kuršių kultūros, istorijos ir kalbos tyrimų, neugdyti studentų kritinio mąstymo, todėl KU ieško būdų ir galimybių išsaugoti humanitarines studijas, ypač tose kryptyse, kur vykdomos studijos visose trijose pakopose ir dirba stiprios nacionaliniu ar tarptautiniu mastu žinomos mokslininkų grupės.
Šiaulių universitetas su VU nesusitaria dėl statuso
ŠU neseniai paskelbė, kad vyksta derybos su VU dėl bendradarbiavimo, tačiau, anot studijų prorektoriaus Remigijaus Bubnio, diskutuojami įvairūs konsolidacijos variantai.
„Pagrindinė derybinė problema – statuso klausimas. VU sutinka, kad jų padalinys Šiaurės Lietuvoje būtų autonomiškas, tačiau nori, kad jo taryboje daugiau kaip pusę narių sudarytų VU atstovai. Susitikimuose Seime mus patikino, kad bus laikomasi tvirtos pozicijos, kad mūsų universiteto steigėjo teisės neatitektų VU“, – universiteto tinklalapyje cituojamas R.Bubnys.
VDU ir LEU jungtuves teko palaiminti
Pradiniam aukštojo mokslo reformos variantui, kuriame buvo numatyta, kad Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas Kauno technologijos universiteto (KTU) pagrindu, nemenką spjūvį jau tėškė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris neatsižvelgdamas į nieką skubino jungimąsi su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU), kurį buvo numatoma padaryti VU padaliniu.
Paskutinėmis rugsėjo dienomis VDU ir LEU paskelbė, kad galutinai sutarė dėl jungimosi ir Kaune formuos naują mokytojų rengimo centrą.
Tam ŠMM jau nebesipriešina, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tuomet pareiškė, kad šis planas ministerijai kliuvo dėl to, kad pedagogų rengimo centrą buvo numatyta turėti Vilniuje, dubliuojant VU.
Jį perkėlus į Kauną prieštaravimų nebeliko.
