Atnaujinta 15.55 val.
Ragindamas Vilniaus savivaldybę paduoti į teismą „Ignitis grupę“ A.Zuokas abejojo valdančiųjų ryžtu tai padaryti bei pabrėžė partinę subordinaciją. Esą nėra gerai, kad šį klausimą kuruoja konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas. Tai esą gali būti viena iš priežasčių, kodėl nesiimama veiksmų.
„Reikia veiksmų, ne kalbų. (...) Tikrai yra pakankamai daug argumentų teisiniu keliu pasiekti kompensacijos, bet aš manyčiau, kad šiandien būtų sąžiningiausia pasiekti bendrą sutarimą. Tai paskatintų sėsti prie derybų stalo“, – tarybos posėdyje kalbėjo A.Zuokas.
Savivaldybės Teisės grupė savo išvadų dėl šio projekto nėra pateikusi, pirmiausia norima sulaukti Vilniaus šilumos tinklų vertinimo.
Taryba neatmetė sprendimo – pritarta projekto pateikimui bendru sutarimu, tad šis klausimas bus toliau svarstomas tarybos komitetuose.
Jau po sprendimo priėmimo V.Benkunskas replikavo, kad A.Zuokas pristatydamas projektą net neužsiminė apie galimą savo paties atsakomybę – esą Vyriausybė dar 2014 m. priėmė sprendimą dėl elektrinės perėmimo Vilnių valdant būtent A.Zuokui. Ir toks sprendimas buvęs priimtas dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybe, žiūrint į šilumos ūkį per 15 metų.
Vicemeras teigė, kad tiesos A.Zuoko pristatytuose siūlymuose esama, su "Ignitis grupe" galima teistis, tačiau esą kito varianto, kaip pabaigti pradėtą kogeneracinės elektrinės projektą, nėra.
Sako siekiantis ginti bendruomenę
Kaip rašoma tarybos sprendimo projekte, kurį trečiadienio posėdyje pristatė A.Zuokas, šis sprendimas reikalingas siekiant „apginti Vilniaus miesto savivaldybės ir jos bendruomenės teises ir teisėtus interesus“.
Tad sprendime siūloma tarybai nuspręsti „pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklams apskaičiuoti žalos dydį ir įvertinti civilinės atsakomybės sąlygas akcinei bendrovei „Ignitis grupė“ ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims tinkamai neįgyvendinus Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projekto, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę, bei dėl to tinkamai nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu „Dėl pritarimo bendradarbiavimo, įgyvendinant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą su UAB „Lietuvos energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, sutarties projektui“ patvirtinto Susitarimo dėl bendradarbiavimo įsipareigojimų.“
O kai žala bus apskaičiuota, tuomet turėtų būti įgyvendintas ir antrasis punktas: „kreiptis į teismą su ieškiniu dėl akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ ir (ar) kitų trečiųjų asmenų žalos, padarytos laiku neįgyvendinus Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projekto, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią kogeneracinę elektrinę“.
Beda pirštu ir į Vyriausybę
Anot A.Zuoko, šildymo kainos daugiausiai padidėjo Vilniaus mieste, kadangi esą dėl Vyriausybės vykdomos ilgalaikės energetikos politikos sostinė dirbtinai priversta priklausyti nuo dujų kainų, kai tuo tarpu dauguma Lietuvos miestų naudoja biokurą.
„Kaip jau ne kartą esu rašęs, Vyriausybė ir jos valdomos valstybinės įmonės (kaip bebūtų keista), siekdamos savo tikslų, daug metų veikė prieš Vilnių, kuris iki 2017 m. buvo antras pagal dydį energetikos sektoriaus šilumos ir elektros gamybos savininkas.
Tačiau po 2017 m., kai dabartinė mero R.Šimašiaus vadovaujama Vilniaus miesto taryba AB „Ignitis grupei“ pusvelčiui atidavė didžiąją dalį Vilniaus šilumos tinklų – 3 TEC, avariniam atvejui pritaikytas mazuto saugyklas bei administracinį pastatą su valdymo centru – Vilniaus savivaldybė liko tik pasyvi procesų stebėtoja ir prašytoja.
Beje, analogiškas projektas, tik ženkliai pigesnis, be ES investicijų ir vystomas privačių investuotojų, turėjo startuoti dar 2015 m. rudenį.
Vyriausybė, 2014 m. priėmė nutarimą ir įgaliojo valstybės įmonę „Ignitis“ (tuomet Lietuvos energija) įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos projektą, turėjusį naudoti biokurą bei tam tinkamas buitines atliekas. VKJ savo veiklą turėjo pradėti dar 2019 metais.
Beje, analogiškas projektas, tik ženkliai pigesnis, be ES investicijų ir vystomas privačių investuotojų, turėjo startuoti dar 2015 m. rudenį. Tokiu būdu vilniečiams šilumos kaštai senai jau būtų gerokai atpigę. Deja, tokia Vilniaus miesto politika maišė Suskystintų dujų terminalo (SDT) projekto Klaipėdoje statyboms, tad šios idėjos Vilniaus miestas buvo priverstas atsisakyti“, – komentare šia tema teigia buvęs Vilniaus meras, dabar – tarybos opozicijos atstovas.
Skaičiuoja dešimtimis milijonų
Anot A.Zuoko, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui AB „Ignitis“ gavo 140 mln. eurų ES paramos ir 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, o jau nuo 2019 metų turėjo gaminti daugiau nei 90 megavatų elektros ir apie 230 megavatų šilumos. Tokiu būdu esą būtų galima apie 20 proc. sumažinti šilumos kainas Vilniuje, panašiai kaip įvyko Kaune.
„Tačiau valstybinės įmonės „Ignitis“ valdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas dėl blogo valdymo vėluoja ir, kaip atrodo, savo veiklą geriausiu atveju pradės tik 2023 m. šildymo sezoną. Taigi, dėl Vyriausybės kaltės ir valstybinės įmonės „Ignitis“ neveiklumo vilniečiai bus ir vėl priversti permokėti už šildymą.
Pačios AB „Ignitis“ vadovų teigimu, tai galėtų būti 13 mln. eurų per metus pagal 2016 m. kainas. Įvertinus šio laikotarpio šilumos kainas, šį suma didėtų iki kokių 25 mln. eurų.
Paruošiau Tarybos sprendimo projektą, kurį Vilniaus miesto taryba svarstys šią savaitę: savivaldybės administracija turėtų paskaičiuoti padarytą žalą vilniečiams ir atitinkamai parengti ieškinį teismui, kad Vyriausybė ar AB „Ignitis grupė“ kompensuotų nuostolius. Pačios AB „Ignitis grupės“ vadovų teigimu, tai galėtų būti 13 mln. eurų per metus pagal 2016 m. kainas. Įvertinus šio laikotarpio šilumos kainas, šį suma didėtų iki kokių 25 mln. eurų. Ekspertai, žinoma, paskaičiuos tiksliau“, – aiškino A.Zuokas.
Teisinės perspektyvos nemato
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad sprendimus dėl tokio A.Zuoko pareiškimo priims sostinės tarybos nariai.
„Dėl šio pasiūlymo apsispręs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Galėčiau tik pasakyti, kad siūlomi sprendimai neturi jokios teisinės perspektyvos. Lietuvos teismų praktika yra aiškiai suformuota – teismai nepriima viešojo administravimo subjektų ieškinių dėl galimai pažeistų vartotojų interesų, nes tai yra individualaus ieškinio klausimas.
Todėl toks pasiūlymas yra vertintinas daugiau kaip siekis susirinkti pigių politinių taškų, nei realus būdas padėti“, – oponento miesto taryboje iniciatyvą įvertino vicemeras Valdas Benkunskas.
Toks pasiūlymas yra vertintinas daugiau kaip siekis susirinkti pigių politinių taškų, nei realus būdas padėti.
Vis dėlto V.Benkunskas neslepia matąs „Ignitis grupės“ atsakomybę dėl itin didelių šildymo kainų Vilniuje: „Kita vertus, laiku neįgyvendintas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas lėmė smarkiai išaugusias šilumos kainas ir „Ignitis grupė“ yra tiesiogiai už tai atsakinga.
Tačiau savivaldybės prioritetas yra ne kaltųjų ieškojimas, o siekti ir padėti, kad šis projektas kuo greičiau būtų užbaigtas, nes tai, kaip bebūtų, yra greičiausias būdas atsisakyti brangių dujų ir turėti pigesnį centralizuotą šildymą mieste.“
-
Vilniečius pribloškė šildymo sąskaitos – mokėti teks dvigubai daugiau, sausį kainos toliau kils
-
Kai kurių viešbučių sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų pakilo iki 48 tūkst. eurų
-
Šildymo kainos šuolis: per kelias savaites dėl kompensacijų kreipėsi per 6 tūkst. vilniečių
-
Žiniasklaida: Vyriausybė svarsto mažinti PVM šildymui
Bendrovė tvirtina, kad susitarimų laikosi
„Ignitis grupės“ atstovų teigimu, bendrovė laikosi visų A.Zuoko minimame susitarime aprašytų įsipareigojimų.
„Nors pačiame susitarime nėra nustatytų VKJ statybos terminų, dirbame kryptingai, kad pirmoji šiluma iš biokuro vilniečius pasiektų dar šių metų pabaigoje. Svarbu pažymėti, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė šilumą sostinei tiekia nuo 2020 m. lapkričio – tada pradėjo veikti atliekas naudojantys jėgainės įrenginiai.
Biokuro pajėgumų statybos buvo sustabdytos dėl to, kad buvusi generalinė rangovė Lenkijos katilų gamintoja „Rafako“ restruktūrizavosi ir buvo nepajėgi finansiškai ir techniškai užbaigti darbų, tad buvome priversti nutraukti sutartį su šiuo rangovu.
Šiuo metu esame viešais konkursais atrinkę iš esmės visus pagrindinius partnerius ir planuojame, kad biokuro jėgainė pirmąją šilumą Vilniui patieks šių metų pabaigoje“, – situaciją pakomentavo „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Netiki pabaiga jau šiemet
Kiek anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas yra sakęs, kad sostinė netiki pažadais, jog jau kitą sezoną Vilniuje veiks kogeneracinės elektrinė. Esą pagal tai, kas matoma statybų aikštelėje, nesitikima to anksčiau nei 2024–2025 metais.
Pati „Ignitis grupė“ oficialiai skelbia, kad pirmoji šiluma iš biokuro bloko vilniečių namus pasieks iki 2022 m. pabaigos.
Plačiau skaitykite čia: Kada Vilniuje sumažės šildymo kainos? Savivaldybė netiki „Ignitis“ pažadais.
Galutinė šildymo kaina Vilniuje yra gerokai aukštesnė nei kitur – sausį ji siekia 10,07 ct/kWh, Kaune ji yra 6,57 ct/kWh, o Panevėžyje – 6,29 ct/kWh.
Vilniaus šią kainų „lyderystę“ tarp šalies didmiesčių lemia tai, kad sostinė iki šiol nevisiškai neperėjo prie centralizuoto šildymo biokuru. Nors šios energetinės žaliavos kaina 2021 m. taip pat brango, kilimas nebuvo toks radikalus kaip gamtinių dujų.
