Daugiausiai tokių programų – Klaipėdos universitete, čia be pirmakursių liko aštuonios programos: dailė, ergoterapija, kraštovaizdžio architektūra, kraštovaizdžio planavimas ir aplinkos dizainas, kultūros ir medijų filosofija, lietuvių filologija ir kalbos tvarkyba, socialinis darbas sveikatos priežiūroje, statinių ir parkų restauravimas.
Į penkias programas nė vienas studentas nepriimtas Mykolo Romerio universitete, Vilniaus dailės akademijoje, į keturias – Kazimiero Simonavičiaus universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje ir Žemaitijos kolegijoje.
 |
| Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus |
Kokybė neatitinka lūkesčių
Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus portalui 15min.lt sakė, kad panašios tendencijos buvo pastebėtos ir pernai.
„Dalis programų, nesulaukusių kandidatų dėmesio, kartojasi, vadinasi, jos buvo netinkamos, neatitiko potencialių studentų lūkesčių“, – kalbėjo R.Vaitkus.
Jis tikisi, kad apibendrinusios šių metų rezultatus aukštosios mokyklos labai rimtai pergalvos savo strategiją ir nuspręs, ar nevertėtų kai kurių programų visai atsisakyti ir orientuotis į kitas sritis.
Dalis programų, nesulaukusių kandidatų dėmesio, kartojasi, vadinasi, jos buvo netinkamos, neatitiko potencialių studentų lūkesčių.
Kalbėdamas apie priežastis, kurios lemia stojančiųjų pasirinkimą, R.Vaitkus prabilo apie du problemos aspektus. Vienų programų turinys kandidatų iš esmės netenkina. Yra tokių programų, kurios viename universitete labai populiarios, o kitame visai nesulaukia dėmesio. Vadinasi, tai paties universiteto bėda.
Valstybės poreikiams – tikslinis finansavimas
Tačiau yra ir tokių programų, kurias krepšelių dalybose nepelnytai užgožė kitos – tokiu atveju joms skiriamas tikslinis finansavimas.
„Šiemet beveik tris kartus padidinome tikslinių studijų vietų ir studijų krypčių skaičių stojant į tarp abiturientų mažiau paklausias, bet darbo rinkai reikalingas specialybes, kaip kad visuomenės saugumo, slaugos, technologijos mokslų, sporto trenerių. Matome, kad griežtesnis valstybės reguliavimas pasiteisino: į šalies ūkiui reikalingas specialybes įstojo žymiai daugiau studentų nei ankstesniais metais. Tai nauda ir valstybei, ir studentui, nes baigęs gaus darbą pagal savo specialybę. Ateityje valstybės reguliavimą priimant studentus tik griežtinsime“, – užtikrino švietimo ir mokslo viceministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos strategija orientuota į tiksliuosius ir gamtos mokslus, tam numatytos net struktūrinių fondų lėšos, kurias bus galima investuoti į tam tikrų programų pristatymą ir reklamą.
 |
| BFL/Gedimino Savickio nuotr./Stojamieji |
Į užsienį išvyko ne visi „šimtukininkai“
Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.
Daugiausiai pirmakursių priimta į Vilniaus universitetą (3638), Kauno technologijos universitetą (1871), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (1880), Vilniaus kolegiją (2376) ir Kauno kolegiją (2177).
Be abejo, liūdina, kad jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos, tačiau tikimės, kad jie pasirinko pačias geriausias pasaulio aukštąsias mokykla ir vėliau sėkmingai dirbs savo tėvynei.
Lietuvos abiturientai, gavę aukščiausius valstybinių brandos egzaminų vertinimus, pirmenybę teikė Vilniaus universitetui. Su šią aukštąja mokykla sutartį pasirašė 643 iš 1535 „šimtukininkų“. Dar daugiau kaip po šimtą geriausių abiturientų rinkosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Sutarties su jokia Lietuvos aukštąja mokykla nepasirašė 117 aukščiausius įvertinimus gavusių abiturientų.
„Šie skaičiai paneigia gandus, kad pusė geriausių abiturientų išvyko studijuoti svetur. Be abejo, liūdina, kad jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos, tačiau tikimės, kad jie pasirinko pačias geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas ir vėliau sėkmingai dirbs savo tėvynei“, – vylėsi R.Vaitkus.
Šiais metais į aukštąsias mokyklas stojo 35,5 tūkst. pretendentų, arba beveik 10 proc. mažiau nei pernai (2012 m. – 38, 5 tūkst.). Iš jų 21, 7 tūkst. – šių metų laidos abiturientas (2012 m. – 24, 8).
