Turto ir infrastruktūros optimizavimo politiką šalies aukštosios mokyklos ėmė įgyvendinti 2015 metais.
„Jau keleri metai vyksta nekilnojamojo turto investavimas į universitetus. Šiandien yra investuota už 53 mln. eurų valstybės turto, parduota maždaug už 15 mln. eurų“, – skaičiavo M.Jakštonienė.
Jos teigimu, universitetai pamažu įsisąmonina, kad būtina atsisakyti nebūdingų, išlaidų reikalaujančių funkcijų.
Ministerija gaudavo pylos, kodėl nespaudžia universitetų.
„Universitetai turi daug turto ir jo dažnai nepanaudoja. Ministerija gaudavo pylos, kodėl nespaudžia universitetų, bet nelabai kaip juos paspausi, juk jie yra autonomiški. Bet pastaraisiais metais vis labiau įsisąmoninama, kad nereikia poilsiaviečių, jų masiškai atsisakoma, parduodama. Kaip ir kito turto, kurio niekam nereikia, kuris yra tragiškos būklės balastas“, – džiaugėsi pranešėja.
Pasak jos, mažėja ir per kelis adresus po visą miestą išsibarsčiusių aukštųjų mokyklų miestelių.
„Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatas atiduotas Vilniaus kolegijai, jie ten tvarkosi. Kolegija iš šešių adresų susikels į tris, o tai – jau geras optimizavimo pavyzdys: atsisakys Naujosios Vilnios, Naugarduko gatvės. Pamažu per kelerius metus net Buivydiškių atsisakys. Koncentracija vienoje vietoje padeda ir studijų kokybei, nes studentui nereikia blaškytis. Galų gale, optimizavimas, kai atsisakai sąnaudų, galbūt padės pakelti ir atlyginimus dėstytojams“, – svarstė M.Jakštonienė.
Ji pasidžiaugė, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija sėkmingai pardavė avarinės būklės nenaudojamą pastatą sostinės Gedimino prospekte: „Žinoma, kad ten krito lubos ir buvo apsigyvenę pelėsiai. Užtat dabar bus investuojama į kitus projektus, turėsime modernią akademiją su puikiomis akustinėmis salėmis.“
Parduoda aukcionuose
M.Jakštonienė pažymėjo, kad nenaudojamą turtą universitetai perleidžia Turto bankui, o šis organizuoja jo pardavimą viešuose aukcionuose kaip reikalauja teisės aktai.
„Mes sakome: nelaikykite nenaudojamo turto kaip senais laikais, galvodami, kad „o gal reikės“. Juk to turto išlaikymas ir saugojimas reiškia sąnaudas. Turime skaičiuoti, kiek man šiandien ko reikia, prognozuoti, kiek reikės rytoj. Tikėtina, kad tikrai ne daugiau, nes matome, kad studentų skaičius mažėja drastiškai“, – kalbėjo M.Jakštonienė.
Turime skaičiuoti, kiek man šiandien ko reikia, prognozuoti, kiek reikės rytoj.
Jos skaičiavimais, 2016–2019 metais ministerijai pavaldžios įstaigos Turto bankui perdavė daugiau nei 63 tūkst kv. m nereikalingo, nenaudojamo ploto: „Universitetai – 18 tūkst., kolegijos – 16 tūkst., institutai – 23 tūkst. ir t.t.“
M.Jakštonienės teigimu, per kitus dvejus metus, po profesinių mokyklų reorganizavimo, turto bus atsisakyta dar daugiau: „Manau, vėl drastiškai sumažinsime.“
Nei turto, nei pinigų
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas administravimui, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas pažymėjo, kad universitetų valdomi objektai generuoja pinigus.
„Juos sumetame į vieną ministerijos kišenę. Buvo deklaruota, kad turime pakelti studijų kokybę ne pastatais, bet studijų turiniu, investuoti į metodus, laboratorijas, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą. Šio proceso nėra: turtas atiduotas, pinigai bus gereruojami – ką iš to gauna universitetai studijų proceso gerinimui? Mes to turto neparduodame, todėl tų pinigų nematome“, – apgailestavo A.Raslanas.
Teks kraustytis?
Turto perdavimas Turto bankui atveria ir kitas problemas. Pavyzdžiui, sostinėje adresu Saltoniškių g. 54-1 yra registruoti net 39 butai. Juose jau ne vieną dešimtmetį nuomos pagrindais gyvenantiems LEU dėstytojams greičiausiai teks išsikelti.
„Darbuotojai ar studentai trumpalaikės nuomos sutartis pasirašys su Turto banku, tačiau jis turto negali parduoti lengvatinėmis sąlygomis – tik viešo aukciono tvarka. Bus sudaromi atskiri turto vienetai ir butai bus parduodami“, – sakė M.Jakštonienė ir užsiminė, kad čia žmonės ir taip labai ilgai gyveno lengvatinėmis sąlygomis.
„Tačiau yra toks dalykas kaip teisėti lūkesčiai. Žmonės ten gyvena ir net sapnuose nesapnavo, kad bus likviduotas LEU, tas pats su Buivydiškių miestelio likvidavimu. Nelabai socialinis požiūris kaip iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Didžiausia mūsų bėda – empatijos trūkumas: žiūrime teisės aktų, bet ne tam žmogui į akis, deja“, – replikavo komiteto posėdžiui pirmininkavęs Vytautas Juozapaitis.
„Dėl Buivydiškių: ten yra 23 darbuotojai, šeimynos. Jos buvo informuotos, kad turtas perduodamas Turto bankui, šiuo metu derinamas Vyriausybės nutarimas. Bet visiems darbuotojams buvo pasiūlytos gyvenamosios vietos kituose bendrabučiuose. Visi atsisakė, tikėdamiesi privatizuoti“, – paaiškino posėdyje dalyvavęs Vilniaus kolegijos atstovas.
Didžiausia mūsų bėda – empatijos trūkumas: žiūrime teisės aktų, bet ne tam žmogui į akis, deja.
„Kur? Iš Buivydiškių į Naująją Vilnią? Vėlgi kalbėkime apie tų žmonių, kurie ten gyvena dešimtmečiais, teisėtus lūkesčius. Nežinau, kodėl tie žmonės neprivatizavo savo laiku, tačiau, žinote, būna žmonių, kurie tiesiog yra pasyvūs. Jei jiems neateina ir nepasako, jie nežino, kad taip gali būti. Suprantu, kad turi vykti aukcionas. Bet turbūt kiekvienam logiškai mąstančiam žmogui aišku, kad pirmumo teisė turėtų būti suteikta tam, kuris gyvena. Čia kaip su žemės pardavimu, kai privalai informuoti kaimynus ir jie turi pirmumo teisę įsigyti tavo sklypą“, – samprotavo V.Juozapaitis.
Perleisti savivaldybėms nerekomenduoja
Posėdyje dalyvavusi Finansų ministerijos atstovė Aušra Vičkačkienė paaiškino, kad tokios situacijos turės būti išspręstos iki šių metų galo.
„Ketiname kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Savivaldybių asociaciją. Galbūt gyvenamosios paskirties turtą būtų galima atiduoti savivaldybėms, bet jos turėtų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus“, – pažymėjo specialistė.
Tuo metu M.Jakštonienė atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė savo išvadoje turto perleidimo savivaldybėms nerekomenduoja.
