Pasak Lietuvoje gyvenančių antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio, techniniai klausimai jau suderinti su AB „Lietuvos dujos“. Išlaidas už objekto techninę priežiūrą, objekto apsaugą, atsiskaitymus už dujas padengs pati organizacija. Iš miesto valdžios tereikėjo gauti leidimą. Trečiadienį posėdžiavę Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai pritarė šiam prašymui su sąlyga, kad organizacijos nariai laikysis duotų pažadų ir juos vykdys, nes miestas padengti net ir minimalias tokio sumanymo išlaidas neturi lėšų.
Valstybės saugomas objektas
Aukštųjų Šančių kapinėse kariai pradėti laidoti maždaug 1922 metais. 1940 metais kapinės praplėstos. Visų karių kapai pažymėti tipiniais betoniniais kario kryžiais, tiražuotais pagal 1927 metų Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą modelį, kurio autoriai Antanas Aleksandravičius bei Adomas Varnas. Senuosius, per laiką apirusius kryžius, 2001-2007 metais pakeitė nauji. Įgyvendinant Lietuvos karių kapų tvarkymo projektą, kapinėse buvo pastatyta apie 560 naujų granitinių kryžių. 2006-aisiais Kultūros paveldo departamento darbuotojai inicijavo šio kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu. Tais pačiais metais pradėtas rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. 2009 metų spalio 7 dieną. Lietuvos karių kapams suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.
Aukštųjų Šančių kapinėse palaidoti Steponas Darius ir Stasys Girėnas, taip pat „Keturi komunarai“ - Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys, Rapolas Čarnas.
