A.Stancikienė ketvirtadienį išplatintame pranešime stebisi premjero Andriaus Kubiliaus išreikšta abejone, ar visuomenė galvos, jog teisingumas yra įvykdytas, jei nugriovus neteisėtus statinius Neringoje jų statytojams reikės išmokėti dideles kompensacijas.
„Toks ministro pirmininko viešas kalbėjimas parodo, kad Lietuvai dar labai toli iki teisinės valstybės. Tokiais pasisakymais raginama ne tik nevykdyti visų instancijų – Apeliacinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų sprendimų, bet taip pat skatinama įteisinti korupcinį principą: davei kyšį atsakingam valstybės tarnautojui – gavai leidimą – stataisi, nedavei kyšio – nesistatai“, – cituojama A.Stancikienė.
„Bandyčiau rinkti Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tokių pastatų įteisinimas negalimas jokiais būdais“, – sakė Seimo narė, BNS paklausta kokių veiksmų imtųsi, jei Vyriausybė nuspręstų sutikti su neteisėtų pastatų savininkų pasiūlymais susitarti taikiai.
Buvusi KNNP vadovė pabrėžia, kad einant ankstesnes pareigas jai teko susidurti su statybų bendrovėmis, kurios sužinojusios apie esamus draudimus „toliau atkakliai rinkdavo atsakingų institucijų leidimus“.
„Jei kalbėsime konkrečiai apie Preilos botelį, tai aš pati asmeniškai, kaip parko direktorė, ne kartą bandžiau raštiškai ir per teismus stabdyti dalį jau iki manęs pradėtų statyti statinių, tačiau į tai nebuvo kreipiama jokio dėmesio, tad ministro pirmininko kalbos apie tai, kad kažkas statėsi turėdami leidimus ir nežinodami apie pažeistus teisės aktus, neatitinka tikrovės“, – sakė A.Stancikienė.
Pasak jos, esminis teisingumo principas numato, kad niekas negali turėti naudos pažeisdamas įstatymus.
„Jei teismas vis tik įpareigotų valstybę atlyginti žalą už nugriautą pastatą, tuomet galima elgtis kaip kitose civilizuotose valstybėse – Vyriausybė regreso tvarka per teismus galėtų tą žalą išsireikalauti iš leidimus davusių pareigūnų“, – teigia Seimo narė.
Jos pranešime taip pat pažymima – „jei būtų kitaip, reikštų, kad Lietuvoje ir toliau klestėtų neteisėtos statybos, nes net jas nugriaunant jų statytojai turėtų pelną, t.y. nebūtų įvykdytas esminis teisingumo principas“.
Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įpareigojęs nugriauti vadinamuosius Sabonio botelius Neringoje, Vyriausybė siūlo šių statinių negriauti, o su statytojais susitarti taikiai.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad A.Sabonio botelius nuspręsta įtraukti tarp kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai.
Botelius ketinama įtraukti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Premjero sudarytos darbo grupės, nagrinėjusios neteisėtų statybų klausimus, parengtoje ir Vyriausybei pristatytoje pažymoje boteliai yra įvardinti tarp statinių, kurie daro „didžiausią neigiamą poveikį Kuršių nerijai, jos kraštovaizdžiui“.
„Nauji netradicinės architektūros pastatai išryškėjo Kuršių marių panoramoje, tapo neteisėtų statybų simboliu“, – rašoma pažymoje.
Viena iš garsiausių užginčytų statybų – Arvydo Sabonio įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ Kuršių nerijoje, Preilos gyvenvietėje, pastatyti boteliai, kuriuos teismai nurodė nugriauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet iki šiol jie nenugriauti.
Bendrovė tuomet teigė nežinanti, kaip turės įgyvendinti teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai už paskolą yra įkeisti „Danske“ bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 metais siekė 23 mln. litų.