Jau tada buvo aiškinama, kad kovoti reikia su geriančiu kaimu, su stipriuoju alumi, vadinamaisiais „bambaliais“. Stipriai padidinus akcizus, sumenko visų alkoholinių gėrimų pardavimai, išskyrus „bambalinio“ alaus. Tada „valstiečiai žalieji“ Seime dar žadėjo, kad prie šios problemos bus sugrįžta rudens sesijoje, tačiau sesija jau seniai pasibaigė, o A.Veryga laidai „Savaitė“ pareiškė, kad „bambalinio“ alaus artimiausioje darbotvarkėje nėra.
Be to, pasak ministro, įsitikinimas, kad kaimas geria daugiau nei miestas – nepagrįstas jokiais faktais, tai esą tik mitas. VU tyrimas rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimente populiariausi.
VU tyrimas rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimente populiariausi.
2018-aisiais metais VU mokslininkai ir bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, kuri bus paskelbta kovą, tačiau išankstiniai skaičiavimai rodo, kad per metus dažnai geriančių alkoholį sumažėjo.
„Jeigu anksčiau jų buvo apie 3,7 proc. kurie gėrė kasdien, tai dabar mes randam tik 3 proc. Taip pat sumažėjo tų, kurie geria 4 kartus per savaitę. Jų anksčiau buvo 10, dabar, bijau pasakyti, apie 7 proc. Tai šita grupė, mes pavadinome girtaujančių grupe, ji susitraukė truputį, bent jau mūsų tyrime“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė.
Mokslininkės nuomone, įtakos galėjo turėti pernai padidintas akcizo mokestis ir dėl to gerokai pabrangęs alkoholis. Tačiau šios priemonės beveik nepakeitė didesnes pajamas gaunančių asmenų įpročių.
Jų [didesnes pajamas gaunančių žmonių – LRT.lt] išgeriamas kiekis nesumažėjo, net truputį padidėjo. Toji reguliariai geriančiųjų grupė, kuri pavartoja ne po daug, bet kasdien, iš tiesų jų neišgąsdino tas kainų padidėjimas, nes, kai mes žiūrim į jų demografinį portretą, jų ir pajamos yra didesnės“, – pabrėžia V.Karpuškienė.
Pernai atliktas VU mokslininkų tyrimas rodo, kad daugiausia problemų yra kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o miestuose girtaujančių skaičius perpus mažesnis, siekia kiek daugiau nei keturis procentus. (4,2 proc). Tarp girtaujančiųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė. Šiuos tyrimus užsakiusios Verslo konfederacijos vadovai ragina šalies sveikatos apsaugos strateguotojus sutelkti dėmesį į kaimo žmonių problemas.
„Aš galvoju, būtų ciniška manyti, jog tuos žmones mes jau turime nurašyti, jų nebepaisyti, tiesiog laukti, kol jie išmirs ar panašiai. Aš galvoju priešingai, kad ypač trūkstant darbo jėgos Lietuvoje, trūkstant tos nekvalifikuotos darbo jėgos, kuri gali dirbti paprastus fizinius darbus, tai iš tikrųjų reiktų skirti daugiau dėmesio šitai grupei“, – tvirtina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas, nors minėtąjį tyrimą atliko VU mokslininkai drauge su „Baltijos tyrimų“ specialistais.
„Miesto žmonės yra mažiau bendruomeniški, mažiau tuos žmones mato, pažįsta ir taip atrodo nuvažiavus į kaimą, kad visos problemos ten. Bet tikrai tai yra mitas. Mieste vartojančių mes turime tikrai ne mažiau“, – teigia A.Veryga.
VU mokslininkų tyrimas liudija priešingai, bet jis užsakytas verslininkų. Pasak valstybės politiką įgyvendinančio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, oficialios statistikos apie girtavimą kaime Lietuvoje iš viso nėra. Tad kokiais duomenimis remiasi sveikatos apsaugos ministras, nežinia.
„Iš esmės tokių statistinių, oficialių ir nepriklausomų tyrimų, domėjausi ir pas mūsų kolegas iš oficialios statistikos, kuo paremti, kad yra didžiulis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, jei mes kalbame apie alkoholinių gėrimų vartojimą, tikrai nėra. Tačiau kas pastebima, tos žalingos, tos skaudžios pasekmės, pavyzdžiui, mirtingumas nuo alkoholio vartojimo kaime šiek tiek didesnis“, – pasakoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės dep. direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Kaimo krautuvės savininkas sako, kad prekyba alkoholiu sumažėjo tik sekmadieniais dėl sutrumpėjusio prekybos laiko. Valdžios taikomi ribojimai pirkėjams įtakos neturi – tie, kas gėrė stiprų alų ar stipriuosius gėrimus, juos ir toliau geria.
„Gal daugiau „fleškučių“, taip vadinamų mažesnio kiekio, alkoholio pradėjo gerti. Tie kas gerdavo alų, gal perėjo ant stipresnio vyno. Labai nežymus pokytis. Turim keletą žmonių, kurie tikrai pradėjo gerti, naudoti kosmetinį spiritą. Jis yra 60 laipsnių, turi kažkokį skonį. Aš vieno žmogelio paklausiau, tu pridėk dar šiek tiek, nusipirk vyno butelį, jis sako, yra trys priežastys dėl ko šitą spiritą geriu: vienas dalykas – visada kvepiu, antras dalykas – niekada galvos neskauda, ir trečias – niekada nieks neprašo įsipilti, kai geri tą buteliuką“, – pasakoja verslininkas Kęstutis Petrauskas.
Sausio 18-ąją konservatoriai Paulius Saudargas Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas bei „valstiečiai žalieji“ Darius Kaminskas, Raimundas Martinėlis, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kurią pernai jau atmetė Seimas. Jei šį kartą jai bus pritarta, nuo prekystalių dings kaime populiarūs stipraus alaus „bambaliai“ ir ryte pagirioms perkami, maždaug šimto mililitrų plastiko degtinės indeliai.
Pernai pavasarį, kai šios įstatymo pataisos buvo atmestos, valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad teisės aktas „atsiras savo laiku“. O tuometė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad pagrindinis antialkoholinės kampanijos taikinys – stiprus alus „bambaliuose“ – nebuvo paslėptas, o strategiškai nukeltas į šalį.
Anot A.Širinskienės, „bambalius“ uždraudus gali kilti ginčas su Europos Komisija (EK), todėl Sveikatos reikalų komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo įsipareigojo prisidėti prie notifikavimo procedūros – pradėti civilizuotas derybas su Briuseliu. Derėtis su EK turėtų vykdančioji valdžia, tačiau sveikatos apsaugos ministras sako, kad kol nėra įstatymo pataisų, tai ir derėtis nėra dėl ko.
„Kol politikai nėra apsisprendę, kokiu formatu tvarkytis su tais plastikiniuose buteliuose spirituotais gėrimais, tai nelabai yra ką Komisijos klausti“, – teigia A.Veryga.
Tačiau pats kovotojas už blaivią Lietuvą dabar naujų alkoholio vartojimo suvaržymų neplanuoja.
„Mes norime pamatyti, ką davė šitos priemonės, kurios jau yra, ir įsivertinti, kur mes turime kažkokias spragas, kur mūsų manymu trūksta priemonių, tada apsispręsti dėl naujų“, – sako sveikatos apsaugos ministras.
