Aurelijus Veryga aiškina, kodėl tenka mažinti testų kiekį: kitaip suges neištirti

„Pirmiausia noriu labai padėkoti tiems, kurių visuomenė nemato, nes retas pacientas yra buvęs gydymo įstaigų ar kitose laboratorijose, kuriose ir atliekami šiandien taip plačiai aptarinėjami tyrimai.

Skaitant kai kurių politikų pasipiktinimus apie mažinamą mėginių ėmimo greitį, susidaro įspūdis, kad jie nelabai supranta, nei kas, nei kur tuos tyrimus daro. Nesuprantantiems galiu paaiškinti, kad tyrimus daro ne ministerijos “biurokratai„, o tų pačių gydymo įstaigų darbuotojai, kurie dirba be poilsio ir net ir taip dirbdami nebespėja visko ištirti. Juk jie irgi žmonės! Na, o politikuojančius politikus kviečiu įsigilinti į laboratorijų darbo specifiką ir tik tada „tarti žodį“.

Tyrimus dėl koronaviruso atliekanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

+49

Lietuvoje ir toliau instaliuojama papildoma tyrimų įranga, prisijungia privačios ar mokslinės laboratorijos. Tačiau laboratorijos darbo organizavimas yra sudėtingas ir itin didelio tikslumo reikalaujantis procesas. Dar kartą ačiū tiems, kurie dirba neskaičiuodami laiko.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Laboratorijų darbuotojams ir vadovams teko labai sudėtinga užduotis, per labai trumpą laiką maksimaliai pritaikyti laboratorijas koranaviruso (COVID-19) tyrimams, instaliuoti naują įrangą, parengti tyrimo protokolus naujai atvykusiems reagentams ir t.t. Laboratorijos dirba be pertraukų. Tik priminsiu, kad startavome nuo vienos laboratorijos, kuri per parą galėjo ištirti apie 210 tyrimų. Dabar tie skaičiai išaugo daugiau kaip 10 kartų ir per parą ištiriama beveik 3000 mėginių“, – rašo A.Veryga.

„Taigi tyrimų apimtys nemažėja ir nemažės. Tačiau negalime paimti daugiau mėginių, negu jų gali ištirti laboratorijos.

Tad visiems kritikams svarbu suprasti, kad negalime surinkę mėginių perviršį, juos laikyti šaldytuve laukiančius savo eilės, kol bus ištirti, nes tas laukimas gali užtrukti ilgiau nei jie galioja. Būtent todėl ir turime sureguliuoti protingai mėginių ėmimų ir tyrimų srautus. Ir, žinoma, svarbu suprasti, kad laborantai per naktį neparuošiami darbui laboratorijose, t.y. bet kas atėjęs negali tirti, net ir labai norėdamas. Tad kviečiu visus susitelkti ir bendrystei, užuot naktimis žėrus kritiką ir kėlus panika, į kurią taip pat turi reaguoti ministerijos žmonės, nuo pandemijos pradžios dirbantys be poilsio.

Kviečiu: susitelkime pagaliau, nes dar laukia labai daug iššūkių. Tai ne vieta ir ne laikas bandyti išmušti iš vėžių ir taip ištisomis paromis dirbančius operacijų centrų žmones!“, – teigia ministras.

Galios dvi dienas

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius penktadienio vakarą feisbuke pranešė, kad sostinei liepta uždaryti du iš trijų mobilių patikros punktų, o likusio darbo laiką sutrumpinti iki 6 valandų per parą. Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas žurnalistams pranešė, kad sveikatos apsaugos ministro raštą apie mobiliųjų punktų atnaujintą darbo tvarką gavo jau po 21 valandos. Pranešama, kad bet kurioje savivaldybėje galės veikti tik po vieną patikros punktą, tiesa, tokia tvarka galios tik dvi dienas.

Nauja, penktadienio vakarą A.Verygos patvirtinta tvarka įsigalioti turėtų nuo pirmadienio, balandžio 5 dienos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime pranešama, kad tokia tvarka galios tik dvi dienas, balandžio 5 ir 6.

Taip daroma siekiant subalansuoti paimtųjų ėminių ir atliktų tyrimų kiekius. Pasieniuose dirbančių mobilių komandų darbas nesikeis – imti mėginių jie vyks kada reikia, ir kiek reikia.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekdama ištirti kuo daugiau žmonių dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), sukūrė platų mobilių punktų tinklą. Tačiau laboratorijų pajėgumų didinimas tiesiogiai ir beveik vien tik susijęs su technologijomis, o jas prognozuoti yra gerokai sudėtingiau nei suburti žmones veiklai naujame mobiliame punkte. Dėl šios priežasties vis dar išlieka tyrimo laukiančių ėminių „perviršis“, t. y. ėminių buvo paimta daugiau, nei tuo metu laboratorijos galėjo jų ištirti.