„Skubios pagalbos srityje vyksta tam tikrų pokyčių, pavyzdžiui, centralizuojama dispečerinių struktūra, tačiau šis procesas prasidėjęs seniai, mes jį tiesiog tęsiame“, – aiškino ministras.
Naujiena nebent ta, kad birželį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros studijas baigė du Skubios medicinos gydytojai. Penkerių metų specialybės rezidentūros studijas jie pradėjo 2013 metais.
Tai bus ne šiaip vieta, kur atvažiuoja gydytojas iš kito rajono pabūti, nesuteikiant pagalbos.
„Tačiau tokių specialistų turime labai nedaug ir jie visi dirba didžiosiose gydymo įstaigose. Tačiau ateityje Lietuvoje Skubios pagalbos skyriai turėtų suteikti didžiąją dalį paslaugų. Tai bus aukštų technologijų skyriai, kuriuose bus brangi įranga. Tai bus ne šiaip vieta, kur atvažiuoja gydytojas iš kito rajono pabūti, nesuteikiant pagalbos“, – pasakojo A.Veryga.
Tačiau jis neslėpė, kad tai – tolimos ateities klausimas: „Tai neįvyks po metų ir dvejų. Gali būti, kad prireiks net ilgesnio nei penkeri metai laikotarpio.“
Lietuviai stažavosi JAV
Skubios medicinos specializacija atsirado Jungtinėse Amerikos valstijoje 1973 metais, vėliau šios srities gydytojai buvo pradėti rengti Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse, 2003 m. išleista pirmoji Lenkijos skubiosios medicinos gydytojų laida.
Šiuo metu skubioji medicina diegiama jau 18-oje Europos valstybių. Baltijos šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – šioje srityje dar naujokės.
Siekiant pasivyti pažengusias valstybes ir perimti geriausią patirtį, 2017–2018 metais keturi Vilniaus universiteto skubios medicinos gydytojai rezidentai stažavosi JAV Sinsinačio „Good Samarian Hospital“ ligoninėje.
Šešias savaites trukusią jaunųjų specialistų stažuotę rėmė Juozo Kazicko šeimos fondas.
