„Jeigu toks įpareigojimas yra duotas, mes turėsime tą įpareigojimą įgyvendinti. Matyt, teks klausti ekspertų, specialistų. Manau, kad tas reglamentavimas bus labai rimta problema ir sudėtingas iššūkis. Tikrai tai nėra lengvas klausimas, bet, aišku, kai yra teismo įpareigojimas, valstybė privalo tuos įpareigojimus vykdyti per daug nediskutuodama. Tačiau klausimų kyla labai daug: ar tai yra tik tokios procedūros įteisinimo klausimas, ar tai yra ir kompensavimo klausimas ir panašiai“, – BNS sakė ministras.
Vyriausybė praėjusią savaitę dviem ministerijoms pavedė iki rugsėjo parengti projektus, kurie reglamentuotų galimybę Lietuvoje keisti lytį. Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos iki rugsėjo įpareigotos pateikti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų.
A.Veryga teigė kol kas negalįs pasakyti, kokios paslaugos tokiems asmenims galėtų būti kompensuojamos.
„Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?“ – svarstė ministras.
Be to, jis pabrėžė, kad tokių paslaugų reglamentavimas dar nereikštų, jog jos realiai būtų pradėtos vykdyti Lietuvoje.
„Pasaulyje yra daug procedūrų, kurių Lietuva nedaro, nes, tarkime, neturi kam daryti, neturi specialistų, kurie mokėtų ir galėtų tą daryti. Vien procedūros įteisinimas dar nereiškia, kad jinai ir bus iš karto, nes manau, kad Lietuvoje nėra nei chirurgų, nei kitų profesionalų, kurie tas operacijas mokėtų daryti arba žinotų, kaip jas reikia teisingai atlikti. Procedūros įteisinimas yra viena, o realus jos atsiradimas – kas kita“, – aiškino A.Veryga.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė mano, kad lyties keitimo tvarka turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, BNS sakė ministrės patarėja Rita Grumadaitė. Tokiu atveju dėl jo turėtų balsuoti Seimas.
Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami.
Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė teigia, kad rengiant reikiamus teisės aktus vienas iš iššūkių bus tinkamai apibrėžti terminus.
„Lyties keitimas yra teisiškai ydinga, nekorektiška sąvoka. Korektiška sąvoka būtų lytinės tapatybės pripažinimas (...). Mes visi turbūt sutiksime, kad lyties pakeisti techniškai neįmanoma, kalbame apie lytį kaip apie socialinę kategoriją“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme.
