„Sudėtinga nuspėti, ar prireiks tokių pačių, kaip per Velykas. Manau, parodys tos artimiausios trys savaitės, kai Vyriausybė apsispręs dėl karantino. Jei situacija pradės gerėti, ir jeigu sveikatos sistema galės lengviau atsikvėpti, gal nereikės tokių suvaržymų, kaip per Velykas“, – antradienį paklaustas apie tai, kaip šiemet atrodys Kalėdos, kalbėjo A.Veryga.
Bet jis pridūrė, kad nereikėtų atmesti teorinės galimybės, jog suvaržymų per Kalėdas gali būti.
Anot ministro, žmonės turėtų prisiminti, kad galima ir kitais būdais apsirūpinti dovanomis – nebūtina grūstis parduotuvėse, nes prekes galima įsigyti internetu.
„Gal tai padės sumažinti beprasmį vartotojiškumą“, – svarstė jis.
Parduotuvių neuždarys, bet kavines ir restoranus – visiškai
A.Verygos teigimu, karantino turinys dar derinamas, bet bus siekiama kaip galima labiau riboti susibūrimus.
Nuo šeštadienio vidurnakčio bus siūloma ne mažiau kaip trims savaitėms įvesti visuotinį karantiną. Paskelbus jį, bus draudžiama bendrauti daugiau kaip dviejų šeimų nariams (iki 10 žmonių), mokykloms siūloma pereiti prie mišraus mokymosi, duris turės užverti sporto klubai, maistas galės būti parduodamas tik išsinešimui.
Parduotuvių – tiek maisto, tiek kitų, darbo laikas nebus ribojamas, bet maisto gaminimo įmonių – bus.
„Dėl parduotuvių – siūlymo apskritai stabdyti darbo nebuvo, bet yra griežti reikalavimai, vienam asmeniui turi būti ne mažiau 10 kvadratinių metrų. Kavinės, restoranai tokiomis pačiomis sąlygomis negali techniškai veikti – atėjus keliams žmonėms daugiau ten įleisti nebūtų galima“, – kodėl siūlomos būtent tokios priemonės, komentavo ministras.
A.Verygos teigimu, tose vietose, kur vartojamas alkoholis, žmonės praranda budrumą, tad siūlyti stabdyti darbą nuspręsta ir dėl šitos priežasties.
Ministras antradienį patikino, kad neplanuojama ligoninėse stabdyti planinių paslaugų teikimo. Tiesa, jis neatmetė, kad jos gali nukentėti dėl to, kad koronaviruso pacientams reikia daugiau papildomų lovų ir medikų.
Odontologijos paslaugų paskelbus karantiną taip pat neketinama stabdyti.
Viliasi, kad griežtesnių priemonių reikės trumpiau
„Pagrindinis tikslas yra stabdyti visus įmanomus nebūtinus socialinius kontaktus. Diskusija buvo labai sudėtinga, bet linkstama link to, kad taikyti praktikas, kurios užsienyje pasiteisino“, – kodėl nuspręsta, kad reikia karantino, sakė jis.
A.Verygos teigimu, geras pavyzdys Raseiniai – 1100 viršijęs sergamumas dabar siekia virš 300.
„To bus siekiama ir nacionaliniu mastu diegiant griežtesnes priemones viliantis, kad jų reikės trumpesnį laiką“, – kalbėjo ministras.
A.Verygos teigimu, asmenines šventes reikėtų atšaukti arba atidėti.
„Nuo elgesio priklausys, kiek ilgai karantiną turėsime“, – sakė jis.
Anot jo, Finansų ministerija patikino, kad pavasarį buvusios priemonės bus garantuotos ir šio karantino metu – medikams bus mokami priedai.
A.Veryga sutiko, kad gal ir anksti spręsti, ar lokalūs karantinai nepasiteisino. Jis ir vėl paminėjo Raseinių pavyzdį, kur situacija pagerėjo.
„Problema ta, kad beveik visa Lietuva tampa raudona ir geltona, situacija keičiasi greitai, turime eksponentinį augimą, matome, kad teritoriniai karantinai duoda ribotus rezultatus“, – kodėl atsisakoma lokalių karantinų, sakė jis.
A.Verygos teigimu, jei skaičiai dvigubės, logiška, kad dvigubės ir ligonių gydymo įstaigose.
Pirmomis dienomis testas gali būti neigiamas, nors žmogus jau gali būti užsikrėtęs.
Atsakydamas į klausimą apie testų rezultatų patikimumą A.Veryga sakė, kad jokia paslaptis, kad dalies sergančių žmonių testų rezultatai iš pradžių gali būti neigiami.
„Pirmomis dienomis testas gali būti neigiamas, nors žmogus jau gali būti užsikrėtęs ir virusas gali daugintis žmogaus kūne, tiesiog tyrimas jo dar gali neaptikti. Vėliau gali išryškėti ligos simptomai. Tokio šimtaprocentinio būdo vargu, ar mes rasime“, – teigė jis. Tačiau ministras pabrėžė, kad Lietuva naudoja testus, kurie naudojami visame pasaulyje.
Daugės karštųjų linijų
A.Verygos teigimu, karštoji linija iš tiesų nespėja atsiliepti į visus skambučius, antradienį išsiųstas dar vienas prašymas, kad padėtų atsiliepinėti kariškiai.
„Pirmasis mūsų prašymas buvo pasitelkti karo medicinos tarnyboje tarnaujančius karius, šiandien paprašėme deleguoti, jeigu įmanoma, ir ne tiek specifiškai, kad žmones būtų galima apmokyti ir paruošti tam tikrų paprastų veiksmų, tiesiog atsiliepti, kai kuriuos dalykus paaiškinti tiems, kurie skambina į Karštąją liniją“, – teigė jis.
Ministras paskelbė, kad iki 35 bus plečiamas mobiliųjų punktų skaičius. Šiuo metu jų yra 29.
Pasak jo, svarbu plėsti tiek Karštosios linijos, tiek ir mobiliųjų punktų pajėgumus, kad žmonės būtų sklandžiau registruojami tyrimams.
Netikintieji liga kelia realią grėsmę visuomenei
„Kaip čia kokį gražesnį žodį parinkus. Gaila, kad išsilavinimo spragos sugeneruoja tokį kiekį žmonių“, – kalbėdamas apie žmonės, kurie netiki koronavirusu ir veržiasi į ligonines patikrinti, ar iš tiesų ten yra ligonių, sakė A.Veryga.
Jo teigimu, paprastai tai tie patys žmonės,
Anot ministro, teisėsauga tai turėtų vertinti kaip pavojingą veiklą, keliančią realią grėsmę visuomenei, o ne menamą.
D.Razmuvienė: dar porą savaičių skaičiai didės
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 897 nauji koronaviruso atvejai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sakė, kad 613 žmonių gydomi ligoninėse, 51 guli reanimacijoje. 286 ligoniai gydomi su deguonies kaukėmis. Jos teigimu, susirgimai registruoti visose 10 apskričių.
D.Razmuvienės teigimu, kalbant apie praėjusią parą, simptominiai atvejai sudaro 40 proc.
Nuo pandemijos pradžios sirgo 1,5 tūkst. medikų, dabar vis dar serga beveik tūkstantis medikų.
Nuo pandemijos pradžios, kaip teigė NVSC atstovė, daugiausiai medikų susirgimų registruota rudenį: iš daugiau kaip pusantro tūkstančio medikų, kurie nuo kovo pradžios buvo užsikrėtę koronavirusu, 1132 juo užsikrėtė laikotarpiu nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios.
„Per šį laikotarpį susirgusieji medikai sudaro daugiau negu 70 procentų“, – sakė D.Razmuvienė.
Anot jos, jei žmonės negerbia savęs, bent turėtų gerbti medikus, nes jei jie iškris, pasekmės bus baisios.
„Nei atstumą laikyti, nei kaukę dėvėti nereikia labai didelių investicijų“, – sakė ji.
Anot NVSC atstovės, dar porą savaičių skaičiai tikrai didės.
Ar kas nors apsikrėtė per krepšinio rungtynes?
„Po rungtynių sergamumo skaičiai taip pat auga, didžiausi protrūkiai po gydymo įstaigų, būtent tose vietose, kur praleidžiame podarbinį laiką“, – sakė D.Razmuvienė.
Jos teigimu, žinant, kad yra susirgusių krepšininkų, galima daryti prielaidą, kad kai jie dalyvavo rungtynėse, galėjo platinti virusą.
Laukiama lengvesnio gripo sezono
Beje, D.Razmuvienė prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje gripo sezonas bus lengvas.
„Tikimasi, kad šiaurinėse šalyse, tai mes irgi priklausome tai daliai žemyno, kad sezonas reikia manyti, kad bus lengvesnis“, – kalbėjo ji.
NVSC atstovė teigė, kad Australijoje šį gripo sezoną, kuris prasidėjo pavasarį, baigėsi rudenį, sergančiųjų skaičius buvo neįtikėtinai mažas: sirgo iš viso tik 107 asmenys. Tuo metu praėjusį sezoną Australijoje gripu sirgo šimtai tūkstančių žmonių.
NVSC duomenimis, šiuo metu per savaitę Lietuvoje registruojama iki dešimties gripo atvejų, komplikuotų atvejų apskritai nėra.
Per parą – 5 mirtys
328 iš praėjusią parą registruotų atvejų registruoti Kauno, 296 – Vilniaus, 99 – Klaipėdos, 42 – Marijampolės, 39 – Alytaus, 33 – Panevėžio, 30 – Šiaulių apskrityse. Dar 15 atvejų registruota Tauragės, 13 – Telšių apskrityse ir 2 – Utenos apskrityse.
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirties nuo koronaviruso atvejus.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 27 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Tauragės apskrityje. Asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 28 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 30 d.
