Padėjo suvaldyti, bet ne tik tai
Anot ministro, pastebima, kad karantinas be to, jog padėjo suvaldyti infekcijos plitimą, tačiau turėjo ir neigiamo poveikio – žmonės jaučia didesnį pykti, nepasitenkinimą.
„Pasitelkiant įvairius ekspertus, tiek iš ministerijų, tiek sociologus, psichiatrus, parengta priemonių, kurios išgrynintos ir suskirstytos į keturias grupes. Pirmoji – psichologinio konsultavimo prieinamumo didinimas sveikatos ir švietimo srityse, sudarant galimybę papildomai pritraukti psichologų.
Kuriamos krizės įveikimo programos bendruomenėse, kalbama apie mobiliąsias grupes, kurios galėtų teikti pagalbą ten, kur ji labiausiai reikalinga. Taip pat svarbu apmokyti, atnaujinti žinias specialistams, kurie turi prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, poreikių. Neretam specialistui kyla sunkumų atpažinti su psichikos sveikata susijusias grėsmes, ženklus, tinkamai suteikti pagalbą. Ketvirtoji grupė – sustiprinimas ir parama emocinės paramos linijoms, kalbant apie klausimų uždavimą susirašinėjant, kai ne kiekvienam asmeniui yra galimybė paskambinti“, – kalbėjo A.Veryga.
Jeigu negalime iškentėti, ir viena, ir kita pusė norim susitikti, darykime bent tai saugiai, naudodami apsaugos priemones.
Kada šis planas pradės veikti, A.Veryga tiksliai nenurodė – planą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė, įtrauks į kovos su COVID-19 planą, tam reikalingos papildomos lėšos.
Atšaukimo kriterijų nežino
Vis dėlto kada karantinas bus atšauktas, ministras sakė nežinąs, kadangi apsispręsti reikia Vyriausybei. „Nei termino, nei vieno konkretaus kriterijaus negalėčiau pasakyti“, – teigė ministras dėl karantino.
A.Veryga pripažino, kad visi pavargo tiek nuo karantino, tiek nuo priemonių: „Vyriausybė stengiasi maksimaliai greitai reaguoti į gerėjančią situaciją, švelninti apribojimus, jų lieka vis mažiau. O karantinas reikalingas kai tam tikras teisinis režimas, kad galėtume valdyti infekcijos plitimą iš trečiųjų šalių, kad galėtume taikyti tam tikrus režimus, kurie svarbūs, kad neprivežtume infekcijos iš šalies, kad vėl nereikėtų grįžti prie griežtų priemonių. To turbūt niekas nenorėtume, nes pavargome ir nuo dabartinio režimo.“
Klausiamas, ar jau vis dėlto galima lankyti tėvus, senelius, kitus vyresnio amžiaus žmonės, A.Veryga sakė, kad „jeigu negalime iškentėti, ir viena, ir kita pusė norim susitikti, darykime bent tai saugiai, naudodami apsaugos priemones“. Jis taip pat paragino to nedaryti masiškai bei nesusitikinėti, jeigu jaučiamas bent vienas peršalimo simptomas.
Rekomendacijos viešbučiams, bažnyčioms
Jis taip pat paminėjo, kad parengtos rekomendacijos apgyvendinimo paslaugų teikėjams – viešbučių, motelių, svečių namų ir kt. Jos susijusios su higienos sąlygomis, reikalavimais darbuotojams, dėl patalpų dezinfekavimo ir t.t.
Į rekomendacijas įtraukti ir tokie dalykai, kaip bendri pusryčiai ar pietūs, kurių neturi būti. Lankytojų skaičius ribojamas nebus, tik nurodoma, kad žmonės, tarkim, laukdami registratūroje, nesibūriuotų.
„Atnaujintos rekomendacijos ir maldos namams. Noriu pasidžiaugti, kad buvo labai atsakingai pažiūrėta, pačiuose maldos namuose buvo ir žinutės komunikuojamos apie karantino sąlygas, dezinfekcijos svarbą, būtinybę laikytis kitų saugumo priemonių“, – apie bažnyčias sakė A.Veryga.
Su Kultūros ministerija parengtos rekomendacijos, kaip elgtis filmavimų metu.
Ministras taip pat paragino pačius keleivius labai atsakingai elgtis, kai mėgina atskristi į Lietuvą. Čia jis turėjo omeny situaciją, kai buvo planuojami skrydžiai iš Londono, tačiau jie taip ir neįvyko.
Pirmi atvejai Kauno klinikinėje ligoninėje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sakė, kad sekmadienį patvirtinti šeši atvejai.
„Keturi atvejai buvo patvirtinti Kaune, du – Vilniuje. Kaune du atvejai buvo susiję su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, du – Kauno klinikinėje ligoninėje darbuotojams, tai pirmieji registruoti atvejai šitoje ligoninėje, Reanimacijos skyriuje dirbantys asmenys. Šiuo metu NVSC vykdo šios sveikatos priežiūros įstaigos vertinimą. Vilniuje vienas atvejis susijęs su Klinikine ligonine, tai darbuotojo artimas asmuo. Ir dar vienas atvejis nesusijęs su židiniais“, – apie naujausius susirgimus sakė G.Megelinskienė.
4 atvejai buvo patvirtinti Kaune, 2 – Vilniuje. Kaune 2 atvejai buvo susiję su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2 – Kauno klinikinėje ligoninėje darbuotojams, tai pirmieji registruoti atvejai šitoje ligoninėje, Reanimacijos skyriuje.
Situacija Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje išlieka sudėtinga, čia jau 36 užsikrėtimo atvejai užregistruoti, penki nauji per savaitgalį. Iš jų 21 yra pacientas ir 15 darbuotojų – Vidaus ligų ir Intensyviosios terapijos skyriaus pacientai ir darbuotojai.
„Iš viso registruoti septyni mirties atvejai, mirė Vidaus ligų skyriuje hospitalizuoti pacientai, visi mirė Santaros klinikose. 33 proc. užsikrėtusių asmenų mirė. Taip pat užregistruoti devyni su židiniu susiję atvejai“, – teigė NVSC atstovė. Savaitgalį trys mirę žmonės yra būtent iš šios ligoninės.
Ji patvirtino, kad išsiųsti raštai Valstybinei darbo inspekcijai, Akreditavimo tarnybai, ruošiamas raštas prokuratūrai, jis bus išsiųstas pirmadienį.
Kauno klinikinės ligoninės ji dar nevadina židiniu, kadangi atvejai dar tiriami. „Šiuo metu vertinimas vykdomas, manau, jau rytoj galėsime pateikti daugiau duomenų apie situaciją, ar galės išplisti infekcija toliau“, – sakė G.Megelinskienė.
Tiesa, ji pripažino, kad židinių gali atsirasti daugiau, nes pasitaiko su dabartiniais židiniais nesusijusių atvejų.
G.Megelinskienė paminėjo ir du „RIMI“ darbuotojus, kurie užsikrėtė. Jos teigimu, su pirkėjais ryšio jie neturėjo, nustatyti 33 sąlytį turėję asmenys, 15 jau izoliuoti. Rekomenduojama ištirti visus „RIMI“ darbuotojus.
Antaviliuose savaitgalį nustatyti dar keturi atvejai. Iš viso čia užregistruota 40 asmenų, kuriems nustatytas teigiamas tyrimo izoliuotas. Tai 14 darbuotojų ir 26 pacientai. Du pacientai mirė, vienas asmuo pasveiko, kiti gydomi.
Klaipėdos hospise jau 19 pacientų pasveiko, dešimt gydoma. Iš viso virusas nustatytas 33 asmenims, trys mirė.
Ministras pažymėjo, kad nauji atvejai dabar praktiškai visi nustatomi susiję su židiniais – tai arba pacientai, arba darbuotojai, arba artimai susiję asmenys. „Visi kiti tyrimai neparodo didelio plitimo visuomenėje. Lietuvoje nors ir atsiranda vienas kitas atvejis, bet masiškai infekcija iš židinių neplinta“, – teigė A.Veryga.
Brangimo nesmerkia
Paklaustas, kaip vertina galimai brangstančias odontologų paslaugas, A.Veryga sakė, kad visi norėtume nemokamų paslaugų, tačiau bent jau šios daugiausia yra privačios.
Nieko nepadarysi, kol bus infekcijos plitimo galimybė, tikimybė, tai bus kaina, kurią reikės sumokėti, – sakė A.Veryga.
„Šios paslaugos yra susijusios su labai artimu kontaktu, yra ir aerozolio tikimybės, turi labai saugotis, kad ir neužsikrėstų patys, ir neužkrėstų kitų pacientų, tai matyt dalis jų tikrai įskaičiuos šitų kaštų į paslaugos kainą. Nieko nepadarysi, kol bus infekcijos plitimo galimybė, tikimybė, tai bus kaina, kurią reikės sumokėti“, – sakė ministras.
Grožio salonuose dirbantiems žmonėms ir kyla klausimų dėl apsaugos priemonių naudojimo. Esą yra nurodymas „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“, tad kas tos kitos priemonės? Jeigu tai skydeliai, ar jie patikimi, nes yra skirti labiau nuo veido mechaninių sužalojimų.
Tačiau ministras tikras – visos priemonės, kurios uždengia veidą, yra tinkamos, nes leidžia ne tiek apsisaugoti patiems, kiek apsaugoti kitus.
Vis daugiau pardavėjų ar kitų paslaugų teikėjų, o ir patys gyventojai vietoj kaukių dėvi skydelius – ar tai tinkama apsaugos priemonė (ji juk dengia ir nosį ir burną, kaip reikalaujama)? Tačiau, tai juk nėra kvėpavimo takų apsauga, o tik veido apsauga nuo mechaninių pažeidimų...
Kaip anksčiau informavo Sveikatos apsaugos ministerija, koronavirusu per parą Lietuvoje užsikrėtė 6 asmenys, nuo epidemijos pradžios patvirtintų ligos atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1547. Serga 485 žmonės, o pasveikusiais laikomi 997 asmenys. O nuo COVID-19 šalyje iš viso mirė 59 žmonės – trys per pastarąją parą. Dėl kitų priežasčių mirė 6 žmonės, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu.
BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje patvirtinti 1547 atvejai, atlikti 231 tūkst. 104 tyrimai, mirė 59 žmonės. Latvijoje patvirtinti 1009 atvejai, atlikti 89 tūkst. 123 tyrimai, mirė 19 žmonių, o Estijoje – 1774 atvejai, atlikta 69 tūkst. 520 tyrimų, mirė 64 žmonės.
