Tokius skaičius pirmadienį ministras paskelbė Seime vykstančioje konferencijoje „Priklausomybė nuo alkoholio: pagalbos sistema ir jos trūkumai“.
Anot jo, buvo atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kiek Lietuvoje galėtų potencialiai gyventi žmonių, problemiškai vartojančių alkoholį.
„Lietuva turi tyrimus – buvo atlikti vertinimai, kur pakankamai sudėtingomis metodikomis buvo įvertinta, kiek tų potencialių žalingai, rizikingai vartojančių žmonių mes galėtume turėti. Vyrų apie 48 proc., beveik – pusė Lietuvos vyrų, moterų apie 16 proc.“, – sakė ministras.
A.Verygos teigimu, iš šių problemiškai vartojančių 80 proc. turi priklausomybę nuo alkoholio.
„Tai yra nuo tų, kurie čia yra įvertinti kaip žalingai vartojantys“, – patikslino jis.
Ministras aiškino, kad matant tokius skaičius nėra ko stebėtis, kad šalyje kilo nemažas pasipriešinimas valdžios planams apriboti alkoholio prieinamumą.
„Mes galime kaip norime fantazuoti, kad visuomenė galėtų telktis tų problemų sprendimui. Ji telkiasi tol, kol mano, kad priemonės lies kitus žmones“, – kalbėjo ministras.
42 proc. nėščiųjų prisipažino, kad vartojo alkoholį
Politiko teigimu, taip pat yra atlikta paprasta apklausa, kurią pildė moterys.
„42 proc. Lietuvos nėščiųjų prisipažino, kad jos vartojo alkoholį nėštumo metu. Žinoma, ne visos jos girtuokliavo. Tikrai – gink Dieve, mes nekalbame apie tai, kad 42 proc. moterų girtuokliavo nėštumo metu“, – kalbėjo jis.
„Aš svarstau, kiek iš jų neišdrįso tą pasakyti. Gėda yra turbūt ir anoniminėje anketoje prisipažinti – mes puikiai žinome, kad meluoja žmonės atsakinėdami epidemiologinius klausimynus, nors nėra jokios galimybės atsekti, kas jį atsakė“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Lietuva lyderiauja skaičiuojant vaikus, kurie buvo bent du kartus prisigėrę. „Mes nepadarysime taip, kad vaikai nepasidomės. Čia mes kalbame apie vaikus, kurie buvo girti du ar daugiau kartų per savo gyvenimą, čia ne ragavimas yra, čia vartojimas, kuris neišvengiamai turės pasekmes“, – pabrėžė jis.
Nepalaiko priverstinio gydymo
Sveikatos apsaugos ministras neigiamai įvertino kartais pasigirstančius raginimus potraukį alkoholiui gydyti priverstinai. Esą tai galima suprasti žiūrint į šeimas, kurios jaučiasi visiškai bejėgės prieš šią problemą. Tačiau jis pabrėžė, kad prievarta tokios problemos neišspręsi.
„Juokaudamas sakau, kad turėtume Kelmės dydžio miestą aptverti bent trijų metrų aukščio tvora, sustatyti sargybą ir ten visus suvaryti, kuriuos mes gydytume prievarta. Kas su jais ten ką darytų – aš sunkiai įsivaizduoju“, – teigė jis.
A.Verygos teigimu, kai sistema sunkiai gali priimti visus norinčius gydytis, kalbėti apie priverstinį gydymą yra labai neatsakinga, nes tada net norintys negalėtų gauti gydymo.
Ministras aiškino, kad jam buvo keista, kad vietoje to, kad būtų diskutuojama, kaip spręsti alkoholizmo problemas, daugiausiai dėmesio skirta svarstymams, ar teisingai suskaičiuota, kiek lietuviai išgeria.
Tuo metu, anot A.Verygos, kasdien skaitome apie žuvusius dėl alkoholio vartojimo žmones, apleistus vaikus.
„Ir tuo metu mes klausiame, ar tikrai? Žmonės klausia: ar tikrai tiek galėjau išgerti, kas išgėrė mano kiekį, ir kaip čia taip yra, kad esame pirmoje, antroje ar trečioje vietoje pasaulyje pagal suvartojimą. koks skirtumas kurioje mes vietoje esame? (...) Čia ne olimpinės žaidynės, kad reikėtų varžytis“, – kalbėjo ministras.
Toksikologas: jei neturi pinigų gydymuisi, kas tada?
Medicinos mokslų daktaras, gydytojas klinikinis toksikologas, gydytojas psichoterapeutas, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas konferencijoje kalbėjo, kad nė vienas alkoholikas tokiu tapti nesvajojo, o gydymo lūkestis toks, kad medikai jį pagydys, išvalys, išmokys saiko ir jis atgaus gebėjimą kartais gurkštelti alaus.
Tuo metu artimuosius tokie alkoholiko lūkesčiai gąsdina, tačiau jie patys turi lūkesčius – kad jis bus išvežtas ir pagydytas, grąžintas nauju žmogumi. Jie nieko prieš, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis artimasis būtų gydomas priverstinai.
T.V.Kajokas teigė, jog teisūs tie, kurie teigia, kad tikrų alkoholikų planuojami ribojimai tikrai nesulaikys.
Anot gydytojo, trečdalis šiokią tokią blaivybę pasiekusių žmonių per pirmus tris mėnesius atkrenta, per penkerius metus atkrenta 9 iš 10.
„Susiduriame su keistu fenomenu, kad priklausomybei tikėjimas labai svarbus. Kartais klausiu, ar mes nedarome meškos paslaugos tiems, kuriems tai padeda“, – kritikavo valdžios sprendimą uždrausti vadinamojo kodavimo paslaugą.
Jis pasakojo apie Lietuvoje parduodamus vaistus, kurie skiriami gydyti alkoholizmui, tačiau pabrėžė, kad jie Lietuvoje nekompensuojami ir didžiajai daliai neprieinami dėl didelės kainos.
Anot toksikologo, gydant alkoholizmą mes kliaujamės iniciatyviais žmonėmis, kuriantiems tarpusavio pagalbą alkoholikams, kuri yra labai svarbi ir veiksminga.
„Aš dirbu privačiai ir su žmonėmis, kurie gali susimokėti. Bet jeigu tu neturi tos galimybės, ką tada? Jeigu mes pajėgtume padėti žmonėms, kurie nori gydytis, kurie ateina ieškodami pagalbos ir kuriems galėtume bent iš dalies kompensuoti gydymą, būtų fantastika“, – sakė jis.
T.V.Kajokas prisipažino, kad jam teko gydyti kone visus viename kaime geriančius žmones: „Prasidėjo viskas nuo to, kad pasiturintis ūkininkas atvežė savo šeimos narį, paskui jo brolį, paskui atėjo du sūnūs, paskui – darbininkai. Ir, tiesą pasakius, paskutinis atvažiavo žmogus, kuris buvo 20 metų nedirbęs ir gėręs – gydymui susimetė kaimynai.“
Anot gydytojo, šis žmogus iki šiol negeria.
„Nėra geresnio efekto, nei pavyzdys, kad kas nors šalia pajėgus negerti. Jeigu mes kam nors galėtume realiai padėti, tai būtų pati efektyviausia reklama“, – pabrėžė jis.
