Nors Sveikatos apsaugos ministerija bandė kratytis draugystės su R.Bogušiene, LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad būtent ministerija ją pakvietė dalyvauti darbo grupėje. Maža to, aiškėja, kad jos knygos, rekomenduojamos ugdymo įstaigoms, leidybą parėmė verslo grupė, jau seniai veikianti vaikų maitinimo srityje, o ši knyga pardavinėjama ugdymo įstaigoms, kurios už ją sumokėjo daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Knygos autorė stengėsi, kad ministerijos rengiamas Vaikų maitinimo aprašas atitiktų jos knygos turinį. Tačiau pagal šį aprašą gaminamų patiekalų vaikai nevalgo, tad maistas keliauja į šiukšlyną, vaikai lieka alkani, o tėvų pinigai leidžiami tuščiai. Apie tai pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Lietuvos tėvų forumo tarybos nariu Kęstučiu Mikolajūnu.
– Ministre, teigiate – net su šauktuku – kad, kalbant apie vaikų mitybą, negali būti net kalbų apie verslo interesus. Bet juk verslo ausys kyšo visu gražumu, tik kažkodėl iki LRT tyrimo liko nepastebėtos. Anot ekspertų, verslininkai susikūrė sąlygas mažinti maisto gaminimo išlaidas, atsirado prieštaringos reputacijos buvęs „Kretingos maistas“. 30 tūkst. eurų už knygą su keistais receptais, parduodamą po 100 eurų, – taip pat nemaži pinigai. Ministerijos vadovybė viso to nematė ar nesuprato?
A.Veryga: Gal nevisiškai sutikčiau, kad tai nebuvo pastebėta iki LRT tyrimo. Turbūt viešojoje erdvėje ir anksčiau girdėjote mūsų pasisakymus dėl ponios R.Bogušienės, dėl knygos, dėl viceministrės patvirtintos tokios, sakykim, ar rekomendacijos, ar savotiško suderinimo. Visiškai neseniai mes kalbėjome apie tai, kad ministerijos logotipai yra naudojami nesuderinus su mumis, tokiu būdu reklamuojant tą knygą. Tai nesakiau, kad nepastebėjome.
– Bet jos atsiradimo aplinkybės, „Kretingos maisto“ buvusi įtaka atskleista tik dabar LRT.
A.Veryga: Tai, kad atskleista, yra labai gerai, ir aš ketvirtadienį jau pasirašiau to maitinimo aprašo pakeitimą. Manau, vengiant painiavos, reikėtų paaiškinti, kad aprašas nėra valgiaraščiai. Maitinimo tvarkos apraše yra nurodoma, kiek kartų vaikai turi būti maitinami, yra tam tikri principai, kokie produktai yra rekomenduojami, kokie ne. Aprašas nėra valgiaraštis.
O ponios R.Bogušienės parengtoje knygoje yra labai konkrečios receptūros ir panašūs dalykai, kurie nėra privalomi ugdymo įstaigoms. Jos galėjo tą knygą pirkti, galėjo nepirkti, jas galėjo klaidinti, sakykim, kai kurie dalykai. Ji pristatoma kaip ministerijos rekomendacija ar panašiai.
– Bet 300 ugdymo įstaigų vis tiek nupirko. Matyt, būta tam tikro spaudimo.
A.Veryga: Mes neuždrausime įstaigoms įsigyti knygų, juo labiau, kad virėjai, matyt, patys tose įstaigose gal pritrūksta fantazijos, kaip tą maistą pagaminti, ir nebūtinai ten yra visos receptūros labai blogos, bet, kaip teisingai ir tyrime yra pastebėta, už to neturėtų kyšoti niekieno ausys ir neturėtų būti kažkam sudaromos išskirtinės sąlygos.
– Puiku, dėl to mažai kas ginčysis, bet norisi dar pakalbėti apie jūsų minėtas receptūras. Vaikai verčiami valgyti žemaičių blynus be mėsos, su lęšiais ir cinamonu. Ar jūs pats tokius valgytumėte ir siūlytumėte vaikams?
A.Veryga: Neragavau, todėl man būtų sudėtinga pasakyti, ar valgyčiau, ar ne. Viešumoje labai vienas kažkoks patiekalas gausiai aptariamas, bet ketvirtadienį, prieš eidamas į laidą, pasižiūrėjau reportažą iš Marijampolės, jų vietos televizijos padarytą. Visai šviežiai pažiūrėta, kaip vaikai mokyklose maitinasi.
Jie maitinami pagal naująjį aprašą. Ir ten, kur virėjoms netrūksta kompetencijos ir savivaldybė pasižiūrėjo atsakingai, ten ir maisto švaistymas yra sumažėjęs, ir vaikai patenkinti. Tėvai, žinoma, buvo sunerimę, kaip čia viskas bus, kad vaikai nevalgys, bet, kiek mačiau reportaže, tėvai patys buvo kviečiami ateiti pasižiūrėti, ar tas maistas skanus, ar ne.
Kaip jau sakiau, ta knyga nėra prievolė – tai buvo viena iš pasirinkimo galimybių sudarant valgiaraštį, kurį įsakymo pakeitimu panaikinau, nes kilo tokia diskusija. Mes tikrai nenorime kompromituoti aprašo, nes jis yra labai reikalingas. Vaikų sveikatos būklė yra bloga, daugėja antrojo tipo cukrinio diabeto – mes turime rimtai žiūrėti.
– Ministre, tuos argumentus mes girdėjome, bet kalbame apie sveiką maistą ir skanų maistą. Juk net suaugusiems žmonėms, sportininkams, auginantiems raumenų masę, turintiems laikytis specifinės dietos, specialistai nerekomenduoja valgyti reikiamų medžiagų turinčio maisto, jeigu tas maistas yra neskanus. Tai kodėl brukamas gal ir sveikas, bet neskanus kažkoks kosmonautų maistas vaikams, kai tuo pat metu suaugusiems žmonės patariama atsisakyti to, kas neskanu. Pavyzdžiui, jei vaikai nenori gerti nesaldžios arbatos, kodėl juos reikia versti tai daryti?
A.Veryga: Nesutikčiau, kad maistas, kuris prisideda prie geresnės sveikatos, o ne ją gadina, būtinai yra neskanus. Tai vienas iš mitų. Gal kai kuriems virėjams iš tikrųjų trūksta fantazijos, bet, sutikite, dėl skonio ginčytis apskritai yra labai sudėtinga – juk kas vienam žmogui ar vaikui yra skanu, kitam gali būti labai neskanu.
Yra vaikų, kurie nevalgo pomidorų ar agurkų, ar dar kažko nemėgsta. Bet yra ir kitų maisto produktų. Tokį maistą pagaminti, kuris patiktų visiems, gamina greito maisto pramonė, ir jis yra labai skanus dėl kelių priežasčių: paprastai ten yra prikrauta cukraus, yra labai daug riebalų ir panašiai.
– Be abejo, bet mes nekalbame apie tai, kad turi būti brukamas nesveikas maistas, bet kalbame apie kažkokį kompromisą. Dabar žadama skubiai taisyti padėtį, keisti ugdymo įstaigų maisto aprašą, atriboti nuo jo sudarymo verslo grupes, kaip jūs šiandien sakėte, ir atsisakyti reikalavimo derinti su ministerija. Sakykite, o kas bus atsakingas už vaikams gaminamą maistą? Ir svarbiausia – kas prižiūrės, kad nebūtų piktnaudžiavimo?
A.Veryga: Kaip ir anksčiau, kai buvo derinama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Žinoma, kad maistas turi būti saugus ir sveikas, todėl šito reikalavimo niekas nepanaikino. Įsakymo pakeitimu panaikinau tik vieną iš punktų, kur galėjo fiziniai ir juridiniai asmenys, parengę tuos vadinamuosius valgiaraščius ir suderinę juos su ministerija, jais galėjo įstaigos naudotis.
Kilo toks ažiotažas, todėl tas punktas panaikintas. Dar daugiau – mes turime pasirašę susitarimą su šefais ir su Švietimo ir mokslo ministerija, kad, kaip sakau, naudotųsi žmonės, jeigu trūksta fantazijos pagaminti sveiką ir skanų maistą.
– Bet daugelis jų skundžiasi.
A.Veryga: Skundžiasi ne visi. Minėjau Marijampolės pavyzdį, kur ketvirtadienį žiūrėjau reportažą. Galima pagaminti tokį maistą, kuris bus sveikas ir skanus, bet tiems, kuriems trūksta fantazijos, šefai yra pažadėję paruošti tuos pavyzdinius valgiaraščius, kurie nebus mokami – jie bus ministerijos svetainėje ir juos bus galima imti be jokių pinigų, nereikės jokių knygų.
– Pone K.Mikolajūnai, ar Tėvų forumas turėjo savo atstovą ministerijos darbo grupėje? Neskambinote pavojaus varpais, kai vyko visi aptariami dalykai?
K.Mikolajūnas: Mano kolega dalyvavo toje darbo grupėje. Nesu tikras dėl pavojaus varpų, nes tuo metu jų nebuvo. Vyko konstruktyvus darbas.
– Ir ponas ministras ką tik minėjo, kad jau seniau buvo matomos kai kurios problemos ir dėl minėtos knygos autorės buvo kalbama viešojoje erdvėje jau balandžio mėnesį. Ar tai nekėlė problemų Tėvų forumui?
K.Mikolajūnas: Man sunku komentuoti tuos dalykus, nes pats toje grupėje nebuvau, bet pati tvarka iš esmės buvo labai laukta, kaip ir pasikeitęs požiūris, kad vaikas nėra kažkoks – atleiskite už pasakymą – gyvulėlis fermoje, kur skaičiuojama, kiek jis suvalgo kalorijų.
Siūlymas sveikiau gaminti įvairesnį, natūralesnį maistą yra sveikintinas, bet sunku tikėtis, kad perėjimas prie tokios mitybos bus labai lengvas, nes maitinimosi įpročiai nėra lengvai keičiami. Manau, reikės ne metų ir ne dvejų, kad pereitume. Bet pats principas naujosios tvarkos yra labai sveikintinas.
– Po LRT tyrimo Vaikų maitinimo aprašą pažadėta keisti ir nebederinti receptūrų su ministerija. Taip pat žadama atriboti verslo grupių įtaką nuo receptūrų. Ar jus tai nuramino, ar vis dėlto matote kitų landų galimiems piktnaudžiavimams, pone K.Mikolajūnai?
K.Mikolajūnas: Ši ministerijos atsitraukimo pozicija kelia šiek tiek nerimo, nes jeigu valgiaraščiai bus nederinami, tai kas tada tą kokybę prižiūrės. Iš kitos pusės, tai tarsi galimybė arba ženklas bendruomenėms, kad dažniau ateitų į mokyklą, dažniau domėtųsi, ką valgo mūsų vaikai mokykloje arba darželyje, dažniau ragautų tuos patiekalus.
Būtų visai idealu, jeigu pačios bendruomenės spręstų tuos klausimus ir ministerijai nereikėtų nurodyti, ką valgyti, o ko ne. Juk bet kokia tvarka „iš viršaus“ tikrai neišpildys visų poreikių. Manau, mes, tėvai, kartu su mokyklų ar darželių administracija, pagal naują tvarką rengdami receptus ir ragaudami kartu, domėdamiesi, ką valgo mūsų vaikai, tik išloštume. Deja, bendruomenės nėra stiprios, nors yra ir gerų pavyzdžių.
Vis dėlto, kol tas bendruomeniškumas sustiprės, irgi turės praeiti ne vieneri metai, kol būsime aktyvesni pačiose mokslo įstaigose, neaplenkdami ir maisto temos. Sakyčiau, kad maistas yra geras pretekstas bendruomenėms stiprėti.
– Grįžkime prie jūsų, ministre. Sakote, kad ponia R.Bogušienė darbo grupėje atsirado kažkaip mistiškai. Bet juk skelbiama, kad ją pakvietė jūsų buvęs patarėjas. Tai gal ir jūsų patarėjai atsiranda mistiškai?
A.Veryga: Tikrai neklausiau patarėjo, – dabar jau ir neturiu galimybės paklausti – ar jis kaip nors su tuo yra ar buvo susijęs, ar kvietė, ar ne, bet, kiek žinau, su ponia R. Bogušiene net ir ne patarėjas, bet ir žmonės, kurie kuruoja mitybą, ministerijoje bendrauja labai seniai.
Tikrai yra daug žmonių, kurie mityba domisi, ir, matyt, niekas kažkokių piktų kėslų tuo metu, kai kvietė, neįžiūrėjo, kuo tai pavirs, nors šiandiena tai niekam, ir mums, nepatinka. Žinote, mes negalime įtarinėti kiekvieno žmogaus, kuris domisi mityba, ateina ir pasisiūlo padėti. Jų nėra tiek daug, ir jeigu visus iš karto įtarinėsime, greitai nieko neprisikviesime.
