Planuojama užkirsti kelią korupcijos rizikai
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, taip pat bus peržiūrima Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtis, kuri nesikeitusi jau daugybę metų.
„Ketiname peržiūrėti tarybos formavimo principus, įvesti kadencijas, kad neatsirastų galimybių korupcinėms rizikoms, kai nusistovi tam tikri ryšiai. Tai bus daroma jau Seimo pavasario sesijoje“, – tikino ministras.
Dar viena pertvarkos priemonė – leisti ligoninėms pirkti vaistus nelietuviškose pakuotėse. Šiuo metu galioja tvarka, kad žmogus, pirkdamas vaistą vaistinėje, turi gauti išsamią informaciją apie jo vartojimą, poveikį ir pan. Gydymo įstaigai tai neaktualu, nes vaistą čia vis tiek skiria gydytojas. Tikėtina, kad tuomet medikamentai kainuotų pigiau, nes pakavimas į lietuviškas pakuotes taip pat kainuoja.
Apynasris vaistinėms – parduoti konkretų kiekį pigesnių vaistų
„Kalbant apie išlaidas vaistams, aktualus racionalus vaistų vartojimas. Viena iš priemonių, kaip jį užtikrinti, yra pacientų, gydytojų ir vaistininkų švietimas. Šiuo metu daugiausia su racionaliu vaistų vartojimu sėkmingai dirba Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kuri įgyvendino projektą, pagal kurį buvo analizuojama gydytojų praktika skiriant antibiotikus vaikams. Čia sutartyse tarp teritorinės ligonių kasos ir vaistinės numatyta prievolė parduoti tam tikrą kiekį pigesnių vaistų. Taip pat reikia formuoti gydytojų įprotį skiriant vaistą galvoti apie jo kainą, t. y. kad jis rekomenduoti pigesnį tą patį poveikį turintį vaistą.
Visi puikiai supranta, kad įspėjus apie patikrinimą galima jau ir nevažiuoti, nes pažeidimų nebus.
Vaistų kontrolės tarnyba planuoja projektą „Gydykime ir gydykimės išmintingai“, kurio tikslas šviesti gydytojus ir pacientus pasirinkti pigesnį vaistą. Šis projektas panašus į Švedijoje įgyvendintą projektą, kuris šviečia visuomenę apie analogiško poveikio vaistus. 2016 m. pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad įgyvendinus socialinę reklamą „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“, parodė, kad kas trečias gyventojas matė šią reklamą“, – pasakojo viceministrė Kristina Garuolienė.
Pasak A.Verygos, prieš keletą metų daug diskusijų sukėlė svarstymai, kad pagal galiojančią tvarką kontroliuojančios institucijos prieš atvykdamos tikrinti įstaigos turi ją įspėti. Jo nuomone, valstybė, norėdama užtikrinti, kad vaistininkas pasiūlytų vartotojui pigiausią vaistą, suteiktų objektyvią informaciją, turi imtis aktyvių veiksmų. Tačiau visi puikiai supranta, kad įspėjus apie patikrinimą galima jau ir nevažiuoti, nes pažeidimų nebus. Taip pat svarstoma apie tai, kad kontrolieriai tokiais atvejais prisistatytų jau tik po patikrinimo fakto.
Lietuviai vis dar gyvena tikėdami placebu?
„Kalbant apie medikų požiūrį į generinius vaistus kaip ne blogesnius už originalą, Lietuva, nebūdama turtinga valstybė, ilgą laikotarpį gyvena padedama tų pačių farmacijos kompanijų, kurios remdavo tiek gydytojų, tiek pačių farmacininkų kvalifikacijos kėlimą. Ačiū jiems už tai, nes jei ne ta parama, daugelis specialistų galimybės tobulintis neturėtų, bet tai kelia daug korupcinių grėsmių. Kai gydytojas lieka vienas su pacientu, joks kontrolierius nesuvaldys, ką jis jam pataria ir kokius vaistus siūlo. Nors vaistas užrašomas bendriniu pavadinimu, niekas nedraudžia rekomenduoti konkretaus pavadinimo.
Tai placebo efektas, kuris, aišku, labai svarbus ir iš tiesų didina vaisto poveikį. Būtent todėl reikia vartotojų švietimo – kad vartotojai patikėtų ir pigesniais vaistais.
Kiek teko bendrauti su farmacinėmis kompanijomis, neišgirdau prieštaravimų, kad šį procesą reikia skaidrinti. Dabar galvojama tokią paramą įgyvendinti per tam tikrą fondą, kai specialistas nežinotų, kieno tai parama. Uždrausti farmacininkų vaikščiojimą tiesiogiai pas gydytojus taip pat įmanoma. Jau dabar sudėtinga tai padaryti, daug saugiklių pridėliota. Bėda – finansuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose užsakomi pranešimai, reklamuojantys kokį nors vaistą. Nėra blogai jį pristatyti, bet blogai, kai jis pristatomas kaip vienintelis geriausias. Jei aš, kaip gydytojas, neturiu laiko pasižiūrėti alternatyvų, aišku, aš pacientui patarsiu šį vaistą“, – teigė SAM vadovas.
Pasak A.Verygos, generinius vaistus žmonės įsivaizduoja kaip antrarūšę prekę, tačiau visi vaistai kokybiški ir saugūs, antraip jie nepatektų į mūsų rinką. Taip pat kai kurie žmonės tiesiog aklai pripratę prie tam tikro vaisto ir jiems sunku šio įpročio atsisakyti. Jie vis dar mano, kad tam tikri vaistai veikia geriau.
„Tai placebo efektas, kuris, aišku, labai svarbus ir iš tiesų didina vaisto poveikį. Būtent todėl reikia vartotojų švietimo – kad vartotojai patikėtų ir pigesniais vaistais. Išimčių yra labai mažai – vos 2–3 proc. vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga turi skirtingą poveikį, visais kitais atvejais tai ta pati chemija“, – teigė ministras.
Pakeitę požiūrį žmonės už vaistus primokėtų tris kartus mažiau
Taip pat SAM ketina atsižvelgti į Konkurencijos tarybos pastabą, kad Lietuvoje neužtikrinamos sąlygos pakliūti pigesniems generiniams vaistams. Pakeitę požiūrį žmonės už vaistus primokėtų tris kartus mažiau.
„Kai kalbame apie inovatyvų vaistą, kuris yra vienintelis vaistas, reikalingas gyvybėms išgelbėti, visos valstybės turi mažai galių, kaip paveikti, kad jų kaina būtų mažesnė. Tačiau kai atsiranda konkurencija, galimybė rinktis, ji pradeda mažinti kainas. Sutinkame, Lietuvoje vaistų rinkoje konkurencijos yra mažai ir ją reikia didinti. Šiuo atveju svarbu, kad gydytojai skirtų, o vartotojai rinktųsi pigiausią vaistą. Tuomet gamintojai norėtų turėti pigiausią vaistą.
Taip pat noriu pabrėžti, kad mes nemažinsime lėšų kompensuojamiems vaistams, tiesiog sumažinę generinių vaistų kainas galėsime kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų sunkių ligų gydymui, galbūt galės būti didesnės generinių vaistų kompensacijos, kad patiems žmonėms reikėtų primokėti mažiau.
Beje, paskaičiuota, kad pakeitus nusistovėjusius įpročius, kai pacientai permoka už vaistus, ir pradėjus rinktis pigiausią vaistą, priemokoms už kompensuojamus vaistus pacientai galėtų išleisti tris kartus mažiau. Ta pati nuostata galioja ir nekompensuojamiems vaistams: reikia visada klausti vaistinėje, ar yra pigesnis analogas, ir nebijoti rinktis pigesnį vaistą“, – patarė K.Garuolienė.
Šiuo metu daugelis vartotojų skundžiasi, kad vaistai brangsta. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gintauto Barcio teigimu, vaistai nebrango, tačiau, lyginant su bendru infliacijos rodikliu, ir nepigo. Būtent todėl paprastiems žmonėms vaistai įperkami vis sunkiau.
