27 metų Austėja (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) su trejais metais vyresniu širdies draugu nusprendė, kad nori susilaukti vaikelio anksčiau nei susituoks. Laikas bėgo, o pastoti vis nepavyko. Po metų nesėkmingų bandymų partneriai nusprendė pasitikrinti sveikatą ir kreipėsi į specialistus.
Pirmiausia Austėja užsiregistravo pas savo ginekologę poliklinikoje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jaunai moteriai nevyksta ovuliacija – procesas moters organizme, kai subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį. Juo kiaušinėlis kelias dienas keliauja iki gimdos. Būtent tada jis gali būti apvaisintas vyro sperma.
Jei planuojant vaikelį susidūrėte su nevaisingumo problemomis, pirmiausia teks atšokti vestuves.
Atlikus keletą tyrimų poliklinikoje ir pasitvirtinus įtarimams, kad problemų yra moters organizme, ginekologė Austėjai išrašė siuntimą į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centrą.
„Pirmas absurdas, su kuriuo susidūrėme, buvo tas, kad aš, kaip netekėjusi moteris, netekau teisės į nemokamą gydytojo ginekologo konsultaciją. Antras absurdas, kuris mane tiesiog pribloškė, yra tas, kad, nepavykus nevaisingumo problemos pašalinti gydymu, netekėjusi, nors nuolatinį gyvenimo partnerį turinti, moteris netenka teisės pastoti, mat įstatymas draudžia pagalbinį apvaisinimą atlikti moterims, kurios yra neištekėjusios ar neįregistravusios partnerystės. O partnerystės, beje, Lietuvoje išvis negalima įregistruoti, nes tai nėra numatyta šalies įstatymuose. Trumpai tariant, jei planuodami vaikelį susidūrėte su nevaisingumo problemomis, pirmiausia teks atšokti vestuves“, – stebėjosi Austėja.
Pirmas klausimas: ar ištekėjusi?
Austėja dar tiksliai nežino, kokios priežastys lemia jos nevaisingumą. Gali būti, kad sveikatos problemas pavyks pašalinti net nesudėtingomis procedūromis ar vaistais. Tokiu atveju pagalbinio apvaisinimo net neprireiktų.
„Tačiau ne tai svarbu. Ši situacija iš esmės diskriminuoja ne santuokoje gyvenančias poras“, – įsitikinusi Austėja.
Jai galvoje netelpa, kodėl nesusituokusios poros, net už procedūrą mokėdamos iš savo kišenės, negali tikėtis pagalbinio apvaisinimo. Juk santuokoje gyvenantys partneriai, pasinaudoję valstybės finansuojama pagalbinio apvaisinimo galimybe, nėra įpareigojami pasirašyti pasižadėjimą niekada neišsiskirti. Natūraliai susilaukti vaikų nedraudžiama ir šeimą be santuokos liudijimo kuriantiems žmonėms.
„To valstybė nereguliuoja ir, žinoma, kitaip net negalėtų būti. Tačiau nesusituokusioms, bet vaisingumo problemų turinčios poroms susilaukti vaikų uždrausta“, – apgailestauja Austėja.
Jos manymu, tai – ne modernios visuomenės vertybėmis, bet religiniu fanatizmu grįstas sprendimas.
„Būtų viskas gerai, jei žmonės turėtų alternatyvą – būtų įteisinta partnerystės galimybė Lietuvoje. Bet kol jos nėra, įstatymas atrodo absurdiškai. Jei esi sveikas, susilaukti vaikų tavęs neriboja nei pagal amžių, nei pagal šeiminį statusą. Jei sergi, esi diskriminuojamas. Turėdama siuntimą atvykstu gydytojo specialisto konsultacijos ir pirmas klausimas, kurį išgirstu, ar esu informuota, kad konsultacija mokama: „Ką darysite: ar mokėsite, ar grįšite ištekėjusi ir paslaugą gausite nemokamai?“ – pasakoja Austėja.
Darosi vis pikčiau
Vestuvės Austėjai – svarbi gyvenimo šventė, kurią norisi kruopščiai suplanuoti. Be to, jai surengti reikia ne tik noro, bet ir santaupų.
„Nejuokaukit, absurdas, dėl konsultacijos tikrai nebėgsiu paskubomis tuoktis. Gal mano problema labai lengvai išsprendžiama – kodėl tai turi nulemti mano sprendimą?“ – tąkart gydytojui atsakė pacientė ir už konsultaciją sumokėjo 95 eurus. Ji niekaip nesuvokia ryšio tarp žmogaus sveikatos ir šeiminės padėties.
Jei esi sveikas, susilaukti vaikų tavęs neriboja nei pagal amžių, nei pagal šeiminį statusą. Jei sergi, esi diskriminuojamas.
Kuo ilgiau apie tai galvojo, tuo darėsi pikčiau: „Aš ten atsidūriau, nes mane siuntė gydytoja. Kai žmogus atvyksta su siuntimu, jis tikisi paslaugą gauti nemokamai.“
Tačiau iš esmės tai – smulkmena. Skaudžiausia, kad, pildantis juodžiausiam scenarijui, be santuokos liudijimo teisės į pagalbinį apvaisinimą Austėja neturėtų, net jei norėtų už procedūrą susimokėti iš savo kišenės.
„Manau, šios problemos viešinimas yra naudingas visuomenei kaip socialinės problemos sprendimo skatinimas“, – priežastį, kodėl prabilo garsiai, paaiškino Austėja.
Gydytojas sutinka: nelogiška ir neekonomiška
Santaros klinikų Vaisingumo centro gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius tegali skėstelėti rankomis: pagal įstatymą pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.
„Kadangi partnerystė nėra įteisinta, telieka santuoka. Ar tai logiška? Mano supratimu, ne. Ši nuostata ne tik perteklinė, bet ir ekonomiškai nenaudinga, nes poros procedūrų vyksta į kaimynines šalis, kur tokio reguliavimo nėra“, – kalbėjo R.Gricius.
Jis neslėpė, kad Vaisingumo centro registratorės kaskart teiraujasi, ar pacientai gyvena santuokoje: „Todėl nesusituokusių pas mus pasitaiko retai. Kartais atvažiuoja pasiklydusių, bet nedaug.“
R.Gricius aiškino, kad į Vaisingumo centrą poros turi būti nukreipiamos gauti specializuotas paslaugas – pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Jos reikia, kai visos kitos gydymo ir pagalbos pastoti galimybės būna išsemtos.
„Pirminius hormonų tyrimus, kiaušintakių pratekamumą, galimas infekcijas turi ištirti ginekologai, dirbantys pirminiame lygyje. Kai ligonių kasos svarstė, už ką mokėti, o už ką ne, nusprendė, kad mes jau turime gauti pacientą pagalbiniam apvaisinimui, o ne ištyrinėjimams. Tik bėda ta, kad Lietuvoje ambulatoriniame lygyje vaisingumo specialistų, kurie galėtų nuspręsti, ar reikia to pagalbinio apvaisinimo, ar dar ne, nėra tiek daug“, – svarstė R.Gricius.
Neretai pacientai išsilieja ant gydytojų, nors ne mes esame sprendimų priėmėjai.
Jis pažymėjo, kad gydytis ir pastoti nesusituokusios poros gali. Joms Lietuvoje neįmanoma tik pati pagalbinio apvaisinimo procedūra – apvaisinimas mėgintuvėlyje ar moters kūne.
„Kartais labai blogai jaučiuosi, aiškindamas poroms tokius dalykus. Neretai pacientai išsilieja ant gydytojų, nors ne mes esame sprendimų priėmėjai. Poras piktina ne tik apribojimai šeimine padėtimi, bet ir amžiaus cenzas, mat pagalbinio apvaisinimo procedūra nemokamai gali būti atliekama tik moterims iki 42 metų“, – asmenine patirtimi dalijosi R.Gricius.
Iki įstatymo santuokos liudijimo neprašydavo
Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1-ąją teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas vadovautasi 1999 metais pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Jis irgi reglamentavo pagalbinį apvaisinimą poroms, gyvenančioms santuokoje. Anuomet visos paslaugos buvo tik mokamos.
Priėmus įstatymą pagalbinio apvaisinimo paslaugas kompensuoja teritorinės ligonių kasos, pateikus joms nurodytus dokumentus.
„Kol vadovavomės ministro įsakymu, porų prašydavome užpildyti sutuoktinių anketą, tačiau santuokos sudarymą patvirtinančių dokumentų nereikalaudavome. Todėl pasitaikydavo atvejų, kai pagalbinis apvaisinimas būdavo atliekamas ir nesusituokusiems partneriams. Dabar to negali būti. Visus pacientus telefonu įspėjame, kad paslaugą teikiame tik susituokusioms poroms“, – 15min sakė Vaisingumo klinikos telefonu atsiliepusi, bet prisistatyti nepanorusi konsultantė.
Ji neslėpė, kad tikrai yra atvejų, kai partneriai vestuves paspartina būtent dėl to, kad su santuokos liudijimu įgyja teisę į pagalbinį apvaisinimą.
Išeitis – ambulatorinės paslaugos
„Apgailestaujame, tačiau jūsų minima moteris, negalinti susilaukti vaikelio, pagalbinio apvaisinimo paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, gauti negali”, – komentavo valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nevaisingumo gydymas yra kompleksinis, aiškinantis nevaisingumo priežastis yra tiriami abu partneriai – ir vyras, ir moteris.
Išsiaiškinus nevaisingumo priežastis visų pirma yra taikomas nevaisingumą sukėlusių priežasčių gydymas. Tik tais atvejais, kai kiti konservatyvūs kompleksiniai gydymo metodai būna neefektyvūs porai, negalinčiai susilaukti vaikelio gali būti teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
„Šiuo atveju moteriai kartu su partneriu rekomenduotume kreiptis į specialistus dėl detalesnio ištyrimo. Su šeimos gydytojo siuntimu dėl nevaisingumo iš PSDF biudžeto yra apmokamos specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos: moterims akušerio ginekologo konsultacijos, vyrams – gydytojo urologo konsultacijos. Tačiau pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, apmokamomis PSDF biudžeto lėšomis, gali pasinaudoti santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų). Tai reglamentuota teisės aktuose“, – akcentavo V.Momkuvienė.
Galima įžvelgti diskriminaciją
Žmogaus teisių stebėjimo instituto laikinasis direktorius Tomas Kubilius pažymėjo, kad, pasak Europos žmogaus teisių teismo, skirtingas asmens vertinimas dėl jo santuokinės padėties gali būti laikomas diskriminacija, jeigu tokiam vertinimui nėra objektyvaus pagrindo.
„Vertinant pagalbinio apvaisinimo gydymo, įskaitant konsultacijas, prieinamumą Lietuvoje, natūraliai kyla klausimas, kodėl politikos formuotojai pasirinko skirtingai užtikrinti susituokusių ir nesusituokusių asmenų reprodukcines teises? Ar toks sprendimas yra paremtas objektyviais kriterijais, ar visgi subjektyviomis nuostatomis?“ – svarsto T.Kubilius.
Kyla pagrįsta abejonė, ar dabartinis teisinis reguliavimas yra suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu.
Žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, atskiroms žmonių grupėms (šiuo atveju – nesusituokusioms moterims) taikomi teisių apribojimai, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, retai kada yra laikomi proporcingais ir pateisinamais: „Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar dabartinis teisinis reguliavimas yra suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu“.
T.Kubilius atkreipia dėmesį, kad Austėjos iškeltas klausimas yra aktualus ne tik Lietuvai. Panaši diskusija prieš keletą metų vyko ir Švedijoje, kur 2016 metais vienišos moterys pirmą kartą gavo teisę į pagalbinį apvaisinimą.
Anksčiau švedės dėl šių paslaugų turėjo keliauti į kaimyninę Daniją. Švedija nusprendė pakeisti savo politikos kryptį, atsižvelgdama į Vyriausybės užsakytos mokslinės studijos rezultatus ir siekdama užtikrinti, kad teisinė bazė „padėtų kuo daugiau šeimų ir atitiktų realią visuomenės socialinę sandarą“.
„Akivaizdu, kad egzistuoja aiškus poreikis tokią diskusiją pradėti ir Lietuvoje”, – įsitikinęs T.Kubilius.
