Plonyčiais likimo siūlais
Jazmina Cininas – tarptautiniu mastu pripažinta grafikė, kurios kūryba neabejotinai susijusi su lietuviška tautosaka, tačiau nėra liaudies menas. Ne tik raštais rašteliais. Jos pagrindinė kūrinių tema – baltų mitų būtybės vilkolakiai.
„Visada pasirenku tą darbą, kuris yra sudėtingesnis. Man patinka krapštytis smulkmenose. Tai matyti ir kūriniuose. Mano darbuose vilkolakis – moteriškos giminės“, – pasakojo menininkė, kurios mama kilusi iš Raseinių, o tėvas – iš Kauno.
Mes jaučiame savo šaknis ir mums tai svarbu.
Lina Tidžytė Skimbirauskienė ir pati žino, kad lietuviškai kalba neblogai. Ji labai stengiasi, kad lietuvišką žodį žinotų ir jos vaikai – 2,5 metų Zigmas ir 8 mėnesių Nerija.
„Turbūt dėl to juos abu dabar atsivežiau į Lietuvą. Noriu, kad jie girdėtų mūsų repeticijas, užaugtų su lietuviška daina. Mes jaučiame savo šaknis ir mums tai svarbu“, – sako moteris.
Audra Šimkutė taip pat turi du šiek tiek vyresnius vaikus. Moteris visai norėtų pagyventi Lietuvoje, tačiau žino, kad tėvas vaikų neišleistų ilgam laikui.
Senelis pamatė močiutės vardą emigravusių žmonių sąrašuose. Surado ją ir apsivedė.
Audra kartais padeda ansamblio nariams surasti trūkstamus lietuviškus žodžius, nes šeimoje buvo kalbama lietuviškai.
Audros seneliai dar prieš emigruodami iš Lietuvos į Vokietiją nebuvo susituokę ir matėsi tik vieną kartą.
Vėliau senelis pamatė močiutės vardą emigravusių žmonių sąrašuose. Surado ją ir apsivedė. Netrukus kartu pakėlė sparnus į Australiją.
Vytautas Antanaitis laiko save tikru žemaičiu. Tėvas – iš Tryškių. Mamos tikslios gimtinės nežino, tačiau tai tikrai Žemaitijoje. Tėvai į Australiją atvyko būdami dar mažyčiais vaikais. Vėliau kažkaip vienas kitą surado.
„Trys broliai esame. Aš Melburne apsivedžiau lietuvaitę. Ji gimė ir užaugo Šilutėje. Atvyko į Australiją su šių laikų emigrantų banga. Smagu būtų pagyventi Lietuvoje – ji labai graži. Negalėčiau palikti Australijos dėl darbo“, – atvirauja žemaitis.
