Svarbu neuždėti vaikams per daug atsakomybės
„Daug metų dirbu su mokytojais ir žinau, kad mokytojams labai sunku suspėti su ugdymo reikalavimais ir tuo pačiu improvizuoti. Visgi vertėtų išbandyti. Meninės priemonės, kurias patys taikome ir kviečiame mokytojus, yra paprastos, bet pagrįstos mūsų patirtimi, vaikų įsitraukimo pavyzdžiais, teorija apie jų poreikius. Mes matome, kad tai veikia, ugdo, kad sujungia“, – teigia režisierė Karolina Žernytė, „Pojūčių teatro“ įkūrėja.
Ji kartu su kitais menininkais šiandien pedagogams, jų padėjėjams, dienos centrų darbuotojams Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ iniciatyva pristatys praktinius patarimus, kaip meninės veiklos gali būti integruojamos į vaikų, tarp jų ir į specialiųjų poreikių turinčių vaikų, ugdymą.
„Meniniai užsiėmimai turi neišbalansuoti, o subalansuoti. Dirbant su vaikais labai pasiteisina tokios veiklos, kurios leidžia vaikams laisvai žaisti – tam puikiai tinka improvizuoti leidžiantys vaidinimai. Visgi turi būti įtrauktos ir tos, kuriose vaikai turi susikaupti ir kartu kurti, pavyzdžiui dailės užsiėmimai“, – sako K.Žernytė. Jos nuomone, vaikams reikia veiklų, kurios neuždeda per didelės atsakomybės, bet suteikia pakankamai laisvės, kad jie būtų smalsūs ir originalūs.
„Menas – smalsių žmonių gyvenimo būdas. Jis nei baisus, nei sudėtingas. Jeigu ką nors kursite su vaikais, tikrai nėra svarbiausia rezultatas, svarbiausia procesas“, – sako „Pojūčių teatro įkūrėja.
Skirtingos meninės praktikos padeda „susitvarkyti“ ir su specialiųjų poreikių vaikais
Režisierės K.Žernytės teigimu, meninės praktikos visiems vaikams turi teigiamą poveikį, o praėjusią savaitę vykusi įtraukioji vaikų stovykla „Pažinti gamtą – pažinti save“ patvirtino, kad menas išlaisvina ir tuos vaikus, kurie negali savęs verbaliai išreikšti, ar tuos, kuriems sunku ramiai būti su savimi.
„Kartais net atrodo, kad vaikams, kurie neturi negalios, yra sunkiau įsileisti į save meno pasaulį, kūrybą, nes jie įpratę rimčiau žiūrėti į aplinką. Jie netgi turi daugiau barjerų nei vaikai, kurie gyvena savo ypatinguose pasauliuose“, – mintimis dalijasi K.Žernytė.
Klementina Gruzdienė, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė sako, kad meninės veiklos kai kuriems autistiškiems vaikams gali būti vienintelė kalba.
„Kaip mama ir kaip autizmo asociacijos atstovė jaučiau iš pedagogų, jog jiems kelia nerimą, jeigu vaikas neįsitraukia į procesą. Aš pati asmeniškai to siekiau ir pajutau, kad visos problemos kyla iš noro įsprausti vaiką“, – teigia K.Gruzdienė.
Alytaus autizmo asociacijos praėjusią savaitę organizuotoje 4 dienų stovykloje dalyvavo įvairūs vaikai – tiek neurotipiniai (raidos sunkumų neturinys), tiek autistiški. Jiems buvo pasiūlyta daugybė skirtingų veiklų, tad visi vaikai atrado sau artimas. Pasak K.Gruzdienės, taip pat pasiteisino ne tik pakviesti vaikus į procesą, bet įmesti provokacijas į jau vykstančius procesus. Pavyzdžiui, vietoj to, kad kviestume vaikus suvaidinti kirminuką, vertingiau yra jiems lakstant įmesti žaislą-kirmėlę. K.Gruzdienė patvirtina, kad vaikai sėkmingai patys įsitraukia.
„Stovykloje mačiau ir tuos autistiškus vaikus, dėl kurių vyksta svarstymai mokyklose pašalinti juos ar ne iš mokymo įstaigos, nes su jais neįmanoma „susitvarkyti". Leidus jiems pabūti savimi, pasiūlius daugybę užduočių ir davus darbo, mes tikrai neturėjome problemų“, – pasakoja K. Gruzdienė pridurdama, kad stovyklą sklandžiai organizuoti padėjo savanoriai, kurie kiekvienas labai atsakingai globojo po vieną vaiką, vėliau tapusį ir bičiuliu.
Sėkmingi pavyzdžiai suteikia pasitikėjimo
Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ šiandien organizuoja unikalias edukacines potyriais grįstas dirbtuves. Tikimasi, kad pedagogus susitikimas įkvėps, suteiks drąsos, padės palengvinti kasdienį darbą su raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Be to, patvirtins, kad kai kuriuos metodus pedagogai jau taiko ir viską gali padaryti patys.
Patirtimi dalysis režisierė Karolina Žernytė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė iš „Pojūčių teatro“, „Mamos ir mažylio studijos“ įkūrėja Sandra Kazlauskaitė bei Jungtinėje Karalystėje dirbantis dirigentas Marius Reklaitis tikintis, kad muzika yra vaistas, skirtas sustiprinti žmonių su negalia bendravimą. Dirbtuvių metu bus pristatyta ir vaikų stovyklos organizatorių ir savanorių įžvalgos, sėkmingo vaikų įtraukimo į menines veiklas pavyzdžiai.
„Jei tik mūsų kaip organizacijos būtų didesnis pajėgumas, tokias iniciatyvas reikėtų organizuoti nuolat, pakartotinai. Jos suteikia pasitikėjimo vaikais, tėvais, bendruomenės galia“, – sako Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė K.Gruzdienė.
