– Ona, kiek laiko dirbate šį darbą?
– Dirbu jau beveik 3 metus – liepos mėnesį bus lygiai 3 metai. Baigusi bakalauro studijas Vilniaus Edukologijos universitete tiesiog ieškojau darbo – išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą į „Ecolines“, kelis kartus pasikalbėjome ir gavau darbą, nors neitin tikėjausi, tad labai apsidžiaugiau.
– Kaip manai, kokios charakterio savybės yra svarbiausios autobuso stiuardesei?
– Labai svarbu yra ištvermingumas, drąsa, mokėjimas pasakyti savo nuomonę ir pastovėti už save, charakterio tvirtumas, taip pat kosmopolitiškumas, nes sutinkama įvairių tautybių keleivių.
– Kas smagiausia dirbant tokį darbą?
– Labai smagu sutikti įvairius žmones ir su jais bendrauti ir pastebėti, kaip skiriasi kiekvienos tautybės žmogaus mentalitetas. Labai patinka keleivių aptarnavimo procesas, kai jie paskui kelionės pabaigoje dėkoja asmeniškai ir šypsosi.
– O su kokiais sunkumais susiduriate savo darbe?
– Sunkiausia būna tuomet, kai atsiranda kokių nors techninių nesklandumų pačiame autobuse, bet svarbu nepasimesti. Taip pat labai jaudinuosi, kai kuris nors iš keleivių sunegaluoja. Sykį keliaujant per Lenkiją, vienam keleiviui pasidarė bloga, tad mes iškvietėme greitąją pagalbą. Buvo sunku nusakyti kurioje vietoje esame, bet visa situacija paskui išsisprendė laimingai.
– Ar buvo tokių momentų, kuomet darbo metu negalėjote susitvardyti prieš keleivius?
– Per 3 metus buvo keli atvejai, bet jie panašūs. Pagal taisykles mes negalime vežti alkoholio išgėrusių žmonių. Įlaipinant į autobusą keleivis būna blaivas, o paskui pamatai, kad jis kelionėje vartoja alkoholį. Sunkiausia, kai išgėręs žmogus pradeda neadekvačiai elgtis, tuomet ir stiuardesei gali trūkti kantrybė ir netyčia pasakyti kelis grubius žodžius. Laimei, tokius keleivius greitai apraminame, kad netrukdytų kitiems keleiviams.
– Kokie keleiviai jums atrodo maloniausi ir neitin?
– Man maloniausia bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir su studentais, nes jie viskam labai supratingi ir paprasti. Kaip nemaloniausius keleivius įvardinčiau mūsų kaimynus latvius, nes neretai jie mėgsta vartoti alkoholį autobuse.
– Kokį klausimą dažniausiai girdite iš keleivių?
– Taip labai paparastas klausimas – keleiviams labiausiai rūpi, kada jie pasieks kelionės tikslą.
– Kokį kelionės maršrutą pati mėgstate labiausiai?
– Mano mėgstamiausias maršrutas yra Ryga – Štutgartas – Praha. Praha labai gražus miestas, o ir šiuo maršrutu keliauja itin įvairių tautybių žmonės. Ilgiausias maršrutas, kokį esu keliavusi yra į Bulgariją, Sofiją. Kelionė pirmyn ir atgal trunka net 6 dienas, bet ji neprailgsta, nes tiesiog neturi laiko galvoti apie ką nors kitą, tik apie darbą ir keleivius.
– Gal galite papsakoti kokių nors neįprastų istorijų iš savo darbo patirties?
– Įsimintiniausia buvo tada, kai tik pradėjau dirbti ir kelionės metu autobuse kilo techniniai nesklandumai. Negalėjome pajudėti iš vietos kelias valandas. O man viskas nauja, daug ko nežinojau. Po to, kai viskas išsisprendė, visi keleiviai man plojo ir dėkojo, kad puikiai suvaldžiau situaciją. Toks grįžtamasis ryšys man labai patinka.
– Ką vertėtų pasiimti su savimi keliaujant autobusu?
– Keleiviai dažniausiai prašo laikraščių ar žurnalų, kad jie galėtų paskaityti kelionės metus. Aš rekomenduočiau susiplanuoti, kaip naudingai išnaudoti ilgos kelionės laiką – ar tai paskaityti knygą, ar pasimokyti. Vandens galima nusipirkti autobuse, maisto – mėsiško ar vegetariško – galima taip pat nusipirkti autobuse. Tad rekomenduočiau užkandžiams pasiimti vaisių. Turime apklotukus, tad jei keleiviui autobuse vėsu, jis gali paprašyti stiuardesės.
