Laukia pabaigtuvių
Pirmasis etapas tvarkant Gedimino kalną beveik baigtas. Jo metu buvo pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, teigė R.Augustinavičius, baigiama sutvarkyti ir šiaurės vakarų pusės šlaitą.
„Sumontuoti rostvarkai, įrengta atraminė sienutė. Šiuo metu įrenginėjama laistymo sistema, ruošiamasi specialioje aikštelėje augalinis sluoksnis, auginama žolinė danga, pasižyminti pakankamai stipriu ir giliu šaknynu. Šią vasarą šios priemonės bus įdiegtos. Žolinė danga yra viena svarbiausių inžinerinių ir biologinių priemonių Gedimino kalne, kuri leis užtikrinti šlaitų stabilumą. Todėl tokia svarbi savarankiško laistymo sistema, kuri užtikrins drėgmę sausaisiais laikotarpiais, neleis žolei sunykti, o žolė leidžia prevenciškai kovoti su erozija“, – sakė kultūros viceministras.
Anot R.Augustinavičiaus, ekstremali situacija iš esmės yra suvaldyta, nors tebėra sudėtinga. Antrajame etape numatoma kompleksiškai tvarkyti visus kalno šlaitus ir statinius. Prieš juos pradedant dar reikia atlikti ne vieną darbą, kaip pasiruošimą tvarkybai. „Šiuo metu prie vakarinio šlaito ruošiamasi pastatyti autokraną, iki galo įrengti drenažinius sluoksnius, kurie leistų užtikrinti šlaito stabilumą po Gedimino pilies bokštu“, – teigė viceministras.
Nuošliaužų gali būti
Nuolat vykdomas monitoringas, iš karto reaguojama, jeigu pamatomi erozijos židiniai, jie lokalizuojami, taikomos prevencinės priemonės.
„2018 m. birželį tikrai galime sakyti, kad šiaurės vakariniame šlaite artėja pabaigtuvės. Ta laistymo sistema yra kaip simbolis, kad užtikrinome šlaito stabilumą, praktiškai avarinės nuošliaužos vieta lokalizuota ir likviduota“, – teigė R.Augustinavičius.
Nuošliaužų tikimybė visada yra, pripažino jis. „Bet matome, kaip elgiasi pats kalnas, kaip reaguoja į pritaikytas inžinerines priemones. Todėl galime sakyti, kad šiandien yra tas atskaitos taškas, nuo kurio galime galvoti apie antrąjį etapą – kompleksinį sutvarkymą“, – teigė kultūros viceministras.
Kompleksinių darbų svarbiausias dalykas šiuo metu yra aikštelės kalno viršuje sutvarkymas. Tik po to bus taikomos ilgalaikės priemonės šlaituose.
Ekstremali situacija išliks
Ekstremalios situacijos atšaukti bent kol kas neketinama, nes situacija vis dar sudėtinga, tikino viceministras. O kada į kalną vėl galės kopti žmonės, dar irgi nėra žinoma, bet iki birželio pabaigos ketinama apsispręsti ir galbūt bent jau laikinai leisti lankytojus į kalno viršūnę. Esą bus žiūrima į tai, kaip viskas atrodys per lietaus sezoną liepos pradžioje, ar kalnas susitvarkys su krituliais.
Šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui jau skirta 2,8 mln. eurų. Iš viso numatoma darbams apie 7,5 mln. eurų, bet suma greičiausia dar didės, nes gali keistis reikalingos inžinerinės priemonės. Planas yra per penkerius metus darbus pabaigti, vadinasi, Gedimino kalne dirbti ketinama iki 2022 metų.
Pastarąjį kartą R.Augustinavičius apie kalno būklę kalbėjo kovą, teigdamas, kad monitoringo sistema šiais metais apie realius pavojus duomenų dar nebuvo pateikusi. Tuomet viceministras juokauja, kad Gediminas kalnas peržiemojo, nors gal ir ne visi tuo tikėjo.
Gedimino kalnas dėl nuošliaužų tvarkomas jau nuo 2016 metų gruodžio.
Tęsiami ir archeologiniai kasinėjimai ant Gedimino kalno, nes pernai čia atrasti 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių, nužudytų Lukiškių aikštėje palaikai. Nustatyta, kad čia tikrai palaidotas vienas iš sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, taip pat manoma, kad rasti ir Konstantino Kalinausko palaikai. Surasti ir iškelti 17-os sukilėlių kūnai, archeologai dirba toliau. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad iš viso Lukiškių aikštėje nužudytas buvo 21 sukilėlis. Tyrimus žadama pabaigti iki rudens. Nuspręsta, kad sukilėliai bus palaidoti Rasų kapinėse.
Taip pat atrastos ir XVI a. datuojamas statinys, tikimasi nustatyti jo perimetrą.
