Iškart po nelaimės daugelio atmintin iškilo šį mėnesį pasirodę pranešimai, jog Rusijos žvalgyba organizavo sprogmenų padėjimą į orlaivius.
Tačiau aviacijos specialistai sako, kad viešai prieinami duomenys kol kas nepatvirtina terorizmo versijos.
Aviacijos srityje dirbantis Paulius Kazakauskas atkreipė dėmesį, kad lėktuvas iki susidūrimo su žeme leidosi stabilia trajektorija, ir tik prieš pat smūgį pilotas pabandė kelti orlaivio nosį į priekį.
„Galime matyti, kad lėktuvas skrenda normalia trajektorija ir likus kelioms akimirkoms iki susidūrimo bandoma taisyti padėtį ir kelti nosį į priekį, taip bent pristabdyti artėjantį susidūrimą su žeme. Bet jau tiesiog per vėlu, inercija per daug stipriai spaudžia lėktuvą žemyn“, – kalbėjo P.Kazakauskas.
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis sako, kad po tokios avarijos reikia tirti tris versijas – technines problemas, pilotų klaidas ir teroro aktą. Jo vertinimu, trečioji versija yra mažiausiai tikėtina, nes ore nefiksuotas joks sprogimas.
„Iš viso to, ką žinome šiandien, man mažiausiai tikėtina, kad čia buvo teroro aktas. Žiūrint tuos video, kurių jau atsirado gal dešimt iš įvairių kampų, matosi, kad lėktuvas iš esmės kontroliuojamai skrenda, praktiškai iki pat žemės. Mes nematome kažkokių sprogimų, ugnies kamuolių.
Lėktuvas yra labai trapus, bet koks sprogimas ir orlaivis išsitaško ore ir viename gabale nenusileidžia. Čia mes matome kontroliuojamą skrydį“, – teigė specialistas.
Jo teigimu, gali būti, kad nelaimę lėmė techninis gedimas arba įgulos klaida, o gal abi šios priežastys kartu.
„Norėčiau tik pasakyti, kad neskubėkime su ta versija, kad prasidėjo karas, rusai įdėjo bombą ir viskas čia labai blogai. Teroro akto galimybės nereikėtų visiškai atmesti, bet pradeda atrodyti, kad čia mažiausiai tikėtina versija“, – kalbėjo V.Kaupelis.
Jis vis dėlto paminėjo, kad teroro aktas gali būti nebūtinai vien tik bombos įdėjimas, tai esą gali būti ir navigacijos sistemos sutrikdymas: „Tikiu, kad tyrėjai visas tas linijas įvertins, vertindami duomenis.“
Išgyveno, nes lėktuvas jau leidosi
P.Kazakauskas kalbėjo, kad leisdamasis orlaivio kapitonas galėjo naudotis autopilotu ir „matomai kažkas nesuveikė tinkamai ir paskutinę sekundę reikėjo keisti pasirinkimą ir imtis drastiškų veiksmų, kas, deja nepasisekė“.
Paklaustas, kaip po tokios katastrofos, matant, koks buvo sprogimas, koks pakilo ugnies kamuolys, kaip plačiai išsibarstė nuolaužos, išgyveno trys iš keturių įgulos narių, P.Kazakauskas minėjo, kad dažnai aviakatastrofos įvyksta aukštai ore, o šįkart lėktuvas jau buvo sulėtėjęs.
„Kai lėktuvai skrenda apie 800 km/val. greičiu, tada yra didelės pasekmės.
Šiuo atveju vyksta nusileidimas, lėktuvas yra įgavęs jau pakankamai nedidelį greitį, tai yra apie 300-400 km/val. Čia jau matome, kad ir aukštis visai nedidelis, praktiškai medžių viršūnėmis braukia uodegą. Iš tokio aukščio gerokai būna mažesnės pasekmės bet kam iš mūsų.
Jeigu iššoktume be parašiuto iš vieno kilometro aukščio ir jeigu nušoktume nuo viršutinės obels šakos, tai pasekmės juk būtų skirtingos.
Lygiai taip pat ir su orlaiviu, jeigu turime pakankamai stipriai lėtėjantį orlaivį, kuris trenkiasi į žemę ir kapitonas dar apdariai pakelia į viršų, kad jis galėtų kaip per bangas nučiuožti, tai turime dar sąlyginai saugų nusileidimą. Jeigu turėtume tiesiog kritimą žemyn, tai nebūtų nieko, ką reikėtų gelbėti, tik didelis metalo gabalas, kurį reikėtų užgesinti“, – teigė jis.
Pilotų pokalbį vertina kaip ramų
Viešojoje erdvėje pasirodė ir garso įrašas, kur girdisi pilotų pokalbis su skrydžių dispečeriais. Iš to pokalbio atrodo, kad būdami ore pilotai apie jokias problemas nepranešė.
P.Kazakauskas atkreipė dėmesį, kad girdimas ramus balsas, aiškiai kalbama apie procedūras, patvirtinama, kad takas yra švarus, orlaivis priimamas, bet kaip tik tada ryšys nutrūksta.
„Mano manymu, pakankamai aiškiai matome, kad teroro akto teorijos turėtų būti atmetamos į šoną, nes greičiausia tai galėjo įvykti arba žmogaus klaida, arba technikos gedimas, kas lėmė, kad reikėjo nedelsiant imtis kažkokių pokyčių, kurie, deja, nebuvo laiku įgyvendinti“, – sakė aviacijos ekspertas.
Vertins aviacijos saugos aspektu
Šį įvykį tiria teisėsauga ir Teisingumo ministerija.
Nelaimės vietoje apsilankęs Teisingumo ministerijos Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis teigė, kad atliekant tyrimą bendradarbiaujama su Ispanijos ir Vokietijos specialistais – tyrėjai iš šių šalių yra pakeliui į Lietuvą.
Kaltininkus aiškinsis teisėsauga, o ministerijos vadovaujamo tyrimo tikslas – nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis, kad tokios nelaimės nepasikartotų.
„Kas kaltas ir atsakingas, nustatys ikiteisminis tyrimas. Mūsų tyrimas orientuotas tik į aviacijos saugą ir yra nepriklausomas nuo kitų administracinių ikiteisminių tyrimų“, – sakė L.Naujokaitis.
Šis tyrimas turėtų užtrukti apie metus, tačiau, kaip teigė L.Naujokaitis, gali būti skelbiama ir tarpinė informacija.
„Tokio masto avarija pirma per Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istoriją. Tačiau kiekvienai metais mes turime avarijų su žūtimis, bet jos dažniausiai būna bendrojoje aviacijoje“, – teigė Teisingumo ministerijos atstovas.
Pasitiko juodi dūmai ir liepsnos
Per nelaimę aukų ant žemės pavyko išvengti.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikė Božena Jerenkevič, viena iš pirmųjų atvykusi į nelaimės vietą, pasakojo, kad pirmiausia pamatė labai didelį stulpą tirštų, juodų dūmų ir liepsnas.
„Jau buvo atvykusios gelbėtojų pajėgos, matėsi, kad gaisras labai didelis, viskas degė. O tolėliau buvo ta kabina, kurioje, pasirodo, buvo nukentėjusieji.
Atsirado vienas nukentėjęs, kuris kalbėjo lietuviškai, ir jis pats, kaip suprantu, išlipo iš lėktuvo. Jis paaiškino, kokia situacija, kiek yra nukentėjusių žmonių. Tada tapo mums aiškiau, ko mes ieškome ir koks yra mūsų kaip medikų gelbėjimo operacijos mastas.
Dirbome kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, gelbėtojai nešė nukentėjusiuosius iki mūsų, mes jau perdavėme kitoms brigadoms, kurios transportavo nukentėjusiuosius iki ligoninių“, – pasakojo medikė.
Pataria reaguoti ramiai
P.Kazakauskas laidoje taip pat papasakojo, kaip kroviniai gabenami orlaiviais – visada imamasi priemonių, kad sprogimų tikimybė būtų sumažinama maksimaliai.
„Kad į orlaivį patektų kroviniai, jie pirmiausia suskirstomi į pavojingus ir nepavojingus. Tai visi degūs, sprogūs ir pan. deklaruojami kaip pavojingi, jie turi kitokius standartus. Paprastos siuntos, tarkim, laiškas, yra patalpinami į metalinius konteinerius, jame yra gaisro daviklis ir gaisro slopinimo sistema. Tas konteineris patalpinamas į lėktuvą, kur yra dar viena gaisro gesinimo sistema, tad mes turime dvi gaisro gesinimo sistemas.
Tiek pilotas, tiek visa komanda mato kiekvieną konteinerį ir, jeigu matoma grėsmė, užsidega tas konteineris viduje, jis tuoj pat užgesinamas viduje. Jeigu nepavyksta užgesinti, tada gali įsijungti viso lėktuvo gesinimo sistema ir galime tikėtis, kad krovinys bus užgesintas.
Šiuo atveju prieštarauja šitai logikai tai, kad lėktuvas normaliai leidžiasi, pilotas normaliai kalba su savo bokštu. Ir jam lieka tik kokios 15, gal 10 sekundžių iki nusileidimo, tai jeigu būtų kilęs gaisras, girdėtume indikacijas apie gaisrą, pavojų ir t.t. Čia to nėra, čia normalus darbas, kuris vyksta bendraujant su kolega oro uoste. Ir įvyksta incidentas.
Tai kalbėti, kad čia buvo koks siuntinukas, kuris susprogo ir dėl to atsirado didžiulis incidentas, kai lėktuvas smogė į žemę, tai neturi jokios normalios, paaiškinamos grandinėlės. Jeigu būtume ties Alytumi, aukštai, tai galėtų taip būti, bet čia leidimosi stadija“, – kalbėjo aviacijos ekspertas.
Jis taip pat sakė norįs palinkėti visuomenei informaciją priimti ramiai ir neleisti paties save „įelektrinti“. Geriau ramiai pagalvoti, sulaukti oficialios informacijos, nes kitu atveju, kaip sako P.Kazakauskas, „galime prisidaryti tiek bėdos, kad patiems bus šiek tiek nepatogu gyventi.“
Oro uostas bendradarbiauja su teisėsauga
Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus 15min teigė, kad įvykus nelaimei trumpam buvo sustabdytas ir lėktuvų eismas Vilniaus oro uoste.
Skrydžius esą prireikė sustabdyti, kadangi į katastrofos vietą buvo išsiųstos ir oro uosto ugniagesių pajėgos.
„Buvo sustabdytas, bet buvo sustabdytas trumpam – mažiau negu 40 minučių. Po to, kai buvo atstatytos oro uosto gaisrinės pajėgos, skrydžių veikla buvo atnaujinta“, – pasakojo S.Bartkus.
„Tas sutrikimas, įvertinant visos šitos tragedijos mastą, buvo labai nežymus. Šiandien visą dieną skrydžiai daugiau mažiau vyksta normaliu grafiku“, – pridūrė jis.
Jis sakė nesiimsiantis vertinti nelaimės aplinkybių, kadangi išvadas daryti kol kas anksti, tačiau pabrėžė ši nelaimė – išskirtinė.
„Nėra paslaptis, kad iš tokių komercinių orlaivių nelaimių, kad žūtų žmonės, tai nuo Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo tokių nelaimių, jog būtų žuvusių žmonių“, – kalbėjo S.Bartkus.
Pasak jo, Lietuvos oro uostai bendradarbiauja su teisėsauga teikiant informaciją atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
