 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Virš Atlanto vandenyno katastrofą patyrusio kompanijos „Air France“ lėktuvo juodoji dėžė |
Priminsime, kad antradienį netoli Šiaulių ore per pratybas susidūrė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantis Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ ir Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas „L-39ZA Albatross“. Prancūzų lėktuvas, nors ir apgadintas, sugebėjo nusileisti Aviacijos bazėje Šiauliuose. Tuo tarpu Lietuvos orlaivis nukrito ir sudužo.
Lėktuvą L-39 pilotavę 26 metų vyr. leitenantas Povilas Stučka ir 36 metų majoras Marius Matulaitis sėkmingai katapultavosi. Per incidentą jie nenukentėjo.
Lietuvos kariuomenės orlaivis nukrito pelkėje greta Rėkyvos ežero. Liudininkai kurį laiką matė iš miško kylančius juodus dūmus, vėliau jie dingo. Manoma, kad grimzdamas į pelkę lėktuvas savaime užgeso.
„Šiaulių rajone šalia Rėkyvos ežero atliekant tyrimą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvo „L-39 Albatross“ sudužimo vietoje rasta ir iškelta juodoji dėžė, ji yra išgabenta tolimesniam tyrimui“, – trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Po kelių valandų KOP Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius LNK televizijai pareiškė, kad juodoji dėžė sudegė.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prieš kelerius metus Tripolyje sudužusio lėktuvo juodosios dėžės |
„Visa informacija yra sudegusi, nieko neišliko, todėl įvykio tyrimas labai priklausys nuo prancūzų pusės, kiek jie leis susipažinti su medžiaga, kuri išliko „Mirage“. Ten išliko ir vaizdo, ir garso įrašas, ir jie bus svarbūs tyrimui“, – trečiadienį LNK televizijai sakė karininkas.
Ketvirtadienį 15min.lt žurnalistui bandant patikslinti kariškių informaciją apie juodosios dėžės ir joje buvusius informacijos likimą taip ir nepaaiškėjo, kokia situacija yra iš tiesų.
„Galiu tik pakartoti tai, kas jau buvo skelbta. Juodoji dėžė surasta ir perduota tyrėjams. Bus atliekama ekspertizė ir tik ji galės atsakyti į klausimą, kiek informacijos išliko. Užsiimčiau spekuliacijomis, jei dabar pradėčiau svarstyti, kiek informacijos tyrėjams liko“, – ketvirtadienį 15min.lt žurnalistui sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis.
„Viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir dėžės modelio“
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš gausybės juodosios dėžės modelių |
Redakcija nusprendė pasidomėti apskritai, kas tai yra juodoji dėžė ir kokių teorinių sąlygų reikia, kad joje esanti informacija negrąžinamai dingtų.
Kaip teigia Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius, profesorius habil. dr. Jonas Stankūnas, orlaivio juodoji dėžė – tai įrašymo įrenginys.
„Tai gali būti magnetofonas. Dažniausiai naudojamas magnetofonas, kuris rašo vieloje. Gali būti naudojama magnetinė juosta, informacija gali būti brėžiama folijoje, gali būti įrašoma į mikroschemą. Tas įrašymo įrenginys susideda iš dviejų dalių. Įrašančioji dalis lėktuve gali būti ir neapsaugota. Pagrindinė dalis yra įrašą sauganti dalis – viela, juosta ar mikroschema. Ši dalis saugoma smarkiai“, – redakcijai pasakojo prof. J.Stankūnas.
Įrašą sauganti įrenginio dalis montuojama į specialų indą, atsparų smūgiams, karščiui.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo juodoji dėžė |
„Kaip suprasti „atsparus“? Yra nustatyti reikalavimai dabartiniams (aš pabrėžiu – dabartiniams) įrenginiams. Tai nebūtinai tinka lėktuvui, kuris dabar nukrito (jis pagamintas prieš 10 ir daugiau metų). Pagal šiuos reikalavimus, įrenginys turi valandą atlaikyti karštį iki 1 tūkst. 100 laipsnių, vėliau 10 val. iki 260 laipsnių. Turi atlaikyti kritimo iš kelių kilometrų aukščio smūgius. Žodžiu, tas saugantis įrenginys paprastai būna gana patvarus. Tačiau tai nereiškia, kad jis negali sudegti. Viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų“, – sakė Aviacijos instituto direktorius.
Ar informacija juodojoje dėžėje išliks, priklauso ne vien nuo sąlygų lėktuvui krintant. Įtakos gali turėti ir pačios juodosios dėžės modelis, kurių per visą aviacijos istoriją yra pagaminta be galo daug.
„Jeigu ta juodoji dėžė buvo paprastesnė, ji galėjo ir sudegti. Nieko stebėtino čia nėra. O sąlygos avarijos metu gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, dideliuose keleiviniuose lėktuvuose juodosios dėžės dedamos į orlaivio uodegą. Avarijos metu uodega paprastai nulūžta, nulekia į šalį ir gaisras jos neapima. O mažame lėktuve, kuriame viskas buvo „sukomponuota“ vienoje vietoje, kuris rėžėsi į žemę dideliu greičiu ir viskas užsidegė... Galėjo ir sudegti, dėžė iš tiesų galėjo neišlikti“, – teigia aviacijos specialistas.
Naudojamos incidentams tirti
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Specialistai bando iššifruoti juodosios dėžės įrašus |
J.Stankūnas teigia, kad juodosios dėžės būna kelių tipų. Vienos įrašinėja lėktuvo sistemų ir padėties parametrus. Kito tipo dėžės įrašinėja kabinos triukšmus, pokalbius ir pan.
Sistemų parametrus įrašinėjančiose dėžėse paprastai kaupiama informacija apie variklių režimus, lėktuvo greitį, aukštį, padėtį, manevrus. Kito tipo juodosios dėžės kaupia informaciją apie triukšmus išorėje, pokalbius pilotų kabinoje, kad vėliau būtų galima atkurti tai, kas vyko avarijos ar incidento metu.
„Gali būti dvi dalys. Gali būti, kad viskas įrašinėjama viename įrenginyje. Tų dėžių tipų daug, yra daug gamintojų. Skirtingi gamintojai skirtingais laikais jas gamino skirtingai. Nėra taip, kad jos būtų vienodos, yra tik reikalavimai, kurių būtina laikytis. Civilinėje aviacijoje yra vieni reikalavimai, kariškiai gali turėti kitų reikalavimų. O pati dėžė net nėra juoda. Ją tik taip vadina. Dažniausiai ji būna ryškiai oranžinė, kad lengviau po avarijos būtų galima surasti“, – redakcijai pasakojo profesorius.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijoje sudužusio lėktuvo juodoji dėžė |
Pasak J.Stankūno, aviacijos istorijoje žinoma daugybė pavyzdžių, kai po orlaivio avarijos atkurti informacijos iš juodųjų dėžių nepavykdavo. Ne visais atvejais jos sudegdavo. Kai kurios suirdavo nuo smūgio į žemę. Dažnai ir įrašas būna nekokybiškas. Juk vykstant avarinei situacijai, atsiranda ir papildomų trikdžių.
Juodosios dėžės į lėktuvus pradėtos montuoti siekiant palengvinti avarijų ir incidentų tyrimą.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš gausybės juodosios dėžės modelių |
„Avarija – tai jau kraštutinis įvykis. Bet aviacijoje nutinka ir įvairių incidentų, atsiranda įvairių pavojų, dėl kurių gali įvykti avarija. Šie pavojai yra visada tiriami. Ir juodosios dėžės informacija visada pasikliaujama. Pavyzdžiui, lėktuvas galėjo nesėkmingai nutūpti, lėktuvas galėjo daryti kokius nors netinkamus manevrus ir pan. Visi lėktuvo režimai yra įrašomi toje dėžėje. Ir kai būna atliekamas tyrimas, žiūrima pilotų parodymų, žiūrima skrydžių vadovų parodymų ir žiūrima, kokie įrašai yra juodojoje dėžėje. Visa tai lyginama ir bandoma nustatyti tiesa, bandoma nustatyti, kas kaltas, kas tiksliai įvyko. Tad ši dėžė naudojama ne tik kritiniais ar avarijos atvejais. Trumpai kalbant – šių dėžių atsiradimo tikslas buvo informacija, kad įvykus incidentui būtų galima nustatyti, kas lėktuve vyko“, – sakė aviacijos specialistas.
Pasak J.Stankūno, juodosios dėžės sukaupta informacija „nebėra svarbi sudužusiam lėktuvui“. Ji svarbi tiems lėktuvams, kurie skraido. Būna gedimų, kurie kartojasi lėktuve, bet jų ilgą laiką nebūna įmanoma identifikuoti. Juodųjų dėžių informacija padeda šiuos nesklandumus išsiaiškinti.
