2012 07 17

Aviacijos veteranas Viktoras Ašmenskas: Steponą Darių ir Stasį Girėną būtų išgelbėjusi dispečerių ir sinoptikų pagalba

Unikalus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis prieš 79 metus galėjo baigtis ne taip tragiškai, jei jiems būtų buvusi prieinama meteorologinė informacija ir antžeminių tarnybų pagalba. Atlantą įveikę lietuviai virš Vokietijos pakliuvo į audros debesį ir, nesugebėję jo apskristi, leidosi į Soldino mišką, kuris vidury nakties tikriausiai atrodė esąs pieva.
Minėjimo akimirka
Minėjimo akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tokiais spėjimais prieš aštuonerius metus dalijosi Lietuvos aviacijos veteranas Viktoras Ašmenskas. Jo žodžius, kurdamas filmą apie šalies aviacijos istoriją, įamžino žurnalistas, civilinės aviacijos ekspertas Nikolajus Žukovas. Praėjus lygiai 79 metams nuo tragiškos lietuvių skrydžio pabaigos, 15min.lt gavo progą susipažinti su šia filmuota medžiaga.

Miškas naktį atrodė kaip pieva

Anot V.Ašmensko, jei tuomet būtų galėję naudotis skrydžių dispečerių pagalba ir navigacijos technika, lakūnai greičiausiai būtų pasiekę Lietuvą.

„S.Darius ir S.Girėnas savo tikslumu skrydis buvo atliktas tikrai puikiai, bet nelaimė… – kalbėjo garbaus amžiaus aviatorius. – Kalba, kad vokiečiai numušė. Asmeniškai tuo netikiu.“

Kaip tik tuo metu amerikietis Wiley Postas, kuris 1931-aisiais kartu su navigatoriumi pirmasis apskrido aplink pasaulį, kartojo savo skrydį, tik šįkart vienas. Jis buvo pakilęs keliomis valandomis anksčiau, bet iš meteorologų sužinojęs, kad priekyje tarp Berlyno ir Maskvos laukia audra, nesiryžo rizikuoti ir nutūpė Berlyne.

Lietuviai tokios ryšių technikos neturėjo ir negalėjo paklausti informacijos apie orą. Audros debesį galima apskristi iš kairės ar dešinės, praeiti iš apačios, bet jis gali driektis iki pat žemės, arba perskristi per viršų.

Turėdami meteorologinius duomenis, S.Darius ir S.Girėnas būtų galėję išvengti debesies. Tačiau mėginant apskristi jį iš šono paaiškėjo, kad tektų daryti didžiulį lanką, taigi lietuviai grįžo ir nusprendė ieškoti vietos leistis.

„Užskrido virš Soldino miško. Nakties metu jis atrodo lyg pieva. Mano įsitikinimas: S.Darius leidosi į pievą. Tai matyti pagal nukirstų medžių šakas. Jei iš aukšto kristų, eitų stačiai, o jis ėjo tam tikru kampu, tarytum tūpdamas“, – samprotavo V.Ašmenskas.

Lietuviai neturėjo ir technikos skrydžiui planuoti – viską teko skaičiuoti mechaniniu būdu.

„Jei būtų turėjęs sąlygas, nebūtų įvykusi avarija“, – įsitikinęs aviatorius.

Karo lakūnas S.Darius ir mechanikas, pilotas S.Girėnas 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometėje Vokietijoje – lėktuvas nukrito Soldino miške. Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.

Lietuviai be nutūpimo nuskrido 6 411 km. Tai buvo antras tuo metu skrydžio nenusileidus rezultatas pasaulyje. Jie taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą.

Tremtis neatvėsino aistros aviacijai

Alfredo Pliadžio nuotr./Viktoro Aamensko 100 metų jubiliejaus paminėjimo akimirka Vilniaus rotuaėje
Alfredo Pliadžio nuotr./Viktoro Ašmensko 100 metų jubiliejaus paminėjimo akimirka Vilniaus rotušėje

Leitenantas V.Ašmenskas, kuriam šį vasarį sukako 100 metų, – inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas. Kilęs nuo Šakių. 1929-aisiais jis įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, 1932-aisiais įsitraukė į aviacijos būrelio veiklą, pradėjo skraidyti sklandytuvu, netrukus baigė Nidos sklandymo mokyklą ir įgijo C piloto sklandytojo kategoriją. Tarpukariu bendradarbiavo spaudoje („Karys“, „Trimitas“, „Lietuvos sparnai“).

Gavęs Lietuvos aeroklubo stipendiją, 1934 m. baigė lakūnų kursus, Aukštesniąją technikos mokyklą ir pradėjo dirbti Valstybės kontrolės krašto apsaugos departamente karo technikos, ginklavimo, aviacijos ir statybos srityse.

Vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete, skraidė lėktuvais aeroklube, įgijo tarptautinio lakūno-piloto licenciją. Buvo grupinių šuolių parašiutu pradininkas Lietuvoje (1937 m.), atstovavo Lietuvai pirmosiose Baltijos šalių aviacijos varžybose (1939 m.).

Stažavosi karo aviacijos srityje, skraidė lėktuvais ANBO-III, ANBO-V, ANBO-VI, „Fokker D.VII“, „Ansaldo A. 120“. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, priklausė rezistencinės Lietuvių fronto „Kęstučio" organizacijos Trakų apskrities štabui.

1946–aisiais buvo nuteistas kalėti 10 metų pataisos darbų kolonijoje. Kalintas Lietuvoje, vėliau – Mordovijos lageriuose, kurį laiką gyveno tremtyje, Krasnojarsko krašte.

1960 m. Šilutės aviacijos klube atnaujino skraidymo įgūdžius. 1969 m. buvo išrinktas Aukštojo pilotažo, o 1973 m. – Parašiutinio sporto federacijos pirmininku, vėliau ėjo respublikos aviacijos sporto federacijos atsakingojo sekretoriaus pareigas.

Atkūrus Nepriklausomybę, buvo Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius. Apdovanotas Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Paul Tissandier diplomu ir medaliu „Už nuopelnus aviacijos sportui", S.Dariaus ir S.Girėno medaliu, Gedimino ordino I laipsnio medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi, įvairiais medaliais.

VIDEO: Aviacijos veteranas Viktoras Ašmenskas apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis