Pagal bendrovės „Litgrid“ užsakymą įmonė „A.Žilinskis ir Ko.“ energingai ėmėsi tiesti elektros komunikacijas pagrindiniame miesto parke. Šiomis komunikacijomis bus tiekiama daugiau energijos Centrui taip pat ir „Žalgirio“ arenai.
Užsakovai taip pat įsipareigojo įrengti 14 naujų suoliukų, atnaujinti 58 lempas ir pastatyti šiukšliadėžes, kurių Ąžuolyne tikrai trūksta.
Net 10 mln. Lt vertės kabelių tiesimo iš Žaliakalnio į Centrą projektas buvo parengtas prieš šešerius metus, darbus numatyta baigti šių metų rugsėjį. Pagal savo apimtį ir svarbą jis laikomas strateginiu miesto projektu.
Nesutiko mokėti baudos
Tačiau užvirę darbai, kaip dažnai būna Kaune, sukėlė konfliktinę situaciją. Paaiškėjo, kad iškastos trasos, kuriose turėtų nugulti elektros kabelis, yra visai šalia medžių.
Kilo įtarimas, kad bus pažeistos šaknys ir šimtamečių ąžuolų gali nelikti.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui atlikus tyrimą paaiškėjo, jog tranšėjos iškastos nesilaikant saugių atstumų iki medžių kamienų, sužalotos apie 25 ąžuolų šaknys.
Projekto rangovui – bendrovei „A.Žilinskis ir Ko“ – pažeidus reikalavimus laikytis trijų metrų atstumo nuo medžių, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas įmonei paskyrė baudą.
Departamento direktorius Antanas Petrauskas teigė, jog darbų vadovui buvo skirta 2 tūkst. Lt administracinė bauda, įmonei – 9 tūkst. 295 Lt bauda už padarytą žalą aplinkai.
Darbus vykdanti įmonė „Žilinskis ir Ko“ departamento sprendimą apskundė teismui.
Parkas miestui nepriklauso
Ąžuolyno tvarka bei šimtamečių medžių priežiūra yra vienas tradicinių Kauno skaudulių. Ąžuolynas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, kaip ir kiti valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, kultūros objektai. O valstybė paprastai tvarkymo darbais neužsiima.
Prieš keletą metų Kauno miesto savivaldybė ėmėsi teisinių žingsnių tapti parko valdytoja, bet nieko nepavyko. Ąžuolynas ir toliau prižiūrimas pagal miškotvarkos projektą, o miesto savivaldybė jį tvarko, vaizdžiai tariant, pagal paprotinę teisę.
Stokojat lėšų ne tik šimtamečiams ąžuolams saugoti, bet ir bendrai infrastruktūrai gerinti, įvairių iniciatyvų griebiasi verslo atstovai.
Sūpynės sulūžo
Tiesa, po tų įvairių iniciatyvų taip ir lieka neaišku, kas toliau turi prižiūrėti parke įrengtus pramogų objektus. Taip atsitiko ir su prieš keletą metų įrengta vaikų žaidimų aikštele.
Šią aikštelę jau reikėtų atnaujinti, nes kai kurios sūpynių dalys yra sulūžusios arba iš viso jų nebėra.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Rudis sakė: „Žaidimų aikštelę įrengusi įmonė buvo įsipareigojusi tam tikrą laikotarpį žaidimų įrangą prižiūrėti ir taisyti, bet sutartas priežiūros laikas praėjo, sūpynės aplūžo. Lėšų joms sutaisyti savivaldybė neturi.“
Prašys milijonų vabalui
Žurnalistų kalbinti parko lankytojai atkreipė dėmesį, jog vakare Ąžuolyne vis dar nesaugu vaikščioti ir važinėtis dviračiais: šalutiniai takai neapšviesti, danga susidėvėjusi, daugelis suoliukų sutrešę.
Tačiau artimoje ateityje plėtoti ar papildomai atnaujinti Ąžuolyno infrastruktūros Kauno valdžia neketina, nes neturi nei pinigų, nei teisinių galimybių: parkas nėra miesto nuosavybė.
Kauno miesto savivaldybė iš ES struktūrinių fondų prašys tik paramos pritaikyti parko aplinką retam ir saugomam niūriaspalviui auksavabaliui.
Tikrai galima pavydėti dėmesio iš pažiūros neįspūdingai atrodančiam vabalui. Dėl šio vabalo sudaryta speciali Ąžuolyno retinimo programa. Pagal projektą, nuo 2012 m. bus imtasi formuoti niūriaspalviui auksavabaliui tinkamą gyventi medelyną, projektui reikės per 2,2 mln.Lt., iš kurių 111 tūkst. Lt skirs miesto savivaldybė.
Norėtų būti šeimininkais
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis
specialistas Romaldas Laukaitis:
„Mes norėjome Ąžuolyną pasiimti į savo globą, bet ši teritorija yra priskirta prie valstybinių miesto miškų. Tokiose zonose neleidžiama formuoti bei įteisinti sklypų. Tapus parko valdytoju lengviau jį prižiūrėti, galima ieškoti lėšų jam tvarkyti, prižiūrėti ąžuolus. Šiuo metu viso Ąžuolyno ąžuolai yra prižiūrimi pagal vidinės miškotvarkos projektą.“
Kauniečiai apie Ąžuolyną
Jonas ir Kotryna, moksleiviai:
„Daugelis vakarais bijo eiti ar važiuoti per Ąžuolyną. Ne kartą esame girdėję, jog čia atiminėja dviračius. Apšvietus bei sutvarkius šalutinius takelius, būtų kur kas saugiau bei maloniau važinėtis“.
Aušra, jauna mama:
„Labiausiai trūksta sutvarkytų suoliukų ir pavėsinių, kur galėčiau pasėdėti ir pamaitinti vaiką. Norėčiau, kad būtų tvarkingesni takeliai. Po lietaus ar rudeniop per purvą neįmanoma praeiti.“
