„Visuomenės susidomėjimas šiuo projektu iš tiesų didelis. Džiaugiamės aktyviais kauniečiais. Į visus konstruktyvius pasiūlymus buvo atsižvelgta“, – sakė specialios darbo grupės vadovas Saulius Lazauskas.
Kauniečių pateiktus pasiūlymus ir pastabas vertino iš kompetentingų specialistų sudaryta darbo grupė, kurią sudarė A.Stulginskio universiteto mokslininkai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos bei Lietuvos miškininkų sąjungos atstovai, Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis ąžuolynas“ atstovas, Lietuvos arboristų asociacijos ir kitų organizacijų specialistai.
„Patvirtintais kauniečių pasiūlymais papildysime techninį projektą, kurį netrukus atiduosime ekspertizei. Po šios procedūros galėsime skelbti statybos darbų konkursą ir jau kitąmet pradėti tvarkyti kauniečių ir miesto svečių pamėgtą vietą“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Atsižvelgė į siūlymus
Kauniečių pateiktose pastabose ir pasiūlymuose buvo prašoma ypatingą dėmesį skirti darbų atlikimo kokybei bei aplinkosaugos priežiūrai. Iš viso per keletą savaičių buvo sulaukta daugiau nei 30 siūlymų.
„Ąžuolyno rekonstrukcijos metu numatoma naudoti tik mažąją techniką ir draugiškas aplinkai darbų technologijas, vykdyti nepriklausomą aplinkosaugos projekto priežiūrą. Detalizuotas aplinkosaugines darbų priežiūros sąlygas įrašysime į viešųjų pirkimų dokumentus ir vykdomų darbų sutartį. Medžių tvarkymo darbai bus atliekami prižiūrint aplinkosaugos specialistams. Rekonstrukcijos metu bus laikomasi Gamtotvarkos plano ir Miškotvarkos projekto reikalavimų“, – teigė S.Lazauskas.
Kauniečiai pageidavo atskirti dviračių takus nuo pėsčiųjų bei suprojektuoti bėgikams skirtą taką, kuris nebūtų asfaltuojamas. Šiems kauniečių siūlymams darbo grupė taip pat pritarė.
„Projekte numatyta, kad dalis takų nebus asfaltuojama. Esami gruntiniai takai bus sutvirtinti, įrengiant skirtingų pločių skaldos takelius, kurie bus tinkami naudoti bėgimo trasoms“, – patvirtino S.Lazauskas.
Išsaugos natūralumą
Įvairių sričių specialistai patvirtino, jog didžioji dalis Ąžuolyno bus paliekama be asfalto, be apšvietimo, be šienavimo kaip natūralus istorinis miškas. Tuo tarpu Ąžuolyno tvenkinio atnaujinimas bus galimas tik naudojant natūralias gruntines medžiagas. Kauniečiai taip pat siūlė drenažinės sistemos atnaujinimą vykdyti tik paviršinio vandens nuvedimo būdu, atlikus gruntinio vandens lygio ištyrimą, atlikus drenažo sistemos projektą bei gavus teigiamas hidrologijos specialistų išvadas.
„Planuojamas tik paviršinio vandens nuleidimas, nerengiant požeminio drenažo sistemų. Paviršinio vandens nuleidimas, mokslininkų nuomone, turės teigiamą įtaką ąžuolų biologiniam stabilumui. Takų tinklas bus rekonstruojamas kartu su paviršinio vandens tvarkymo sistemos vystymu ir nedidelių pralaidų po takais, užtvenkusiais natūralų vandens tekėjimą, įrengimu“ , – sakė S.Lazauskas.
Ąžuolyno parke ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Unikalus parkas – vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties Ąžuolynas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
