Pasak V.Kara-Murzos, Vakarų sankcijų Rusijai poveikis yra stiprus ir greitas. Šalį palieka kompanijos, užsidaro parduotuvės, iš lentynų dingsta užsienietiški produktai, vaistai.
Jis pasakojo, kad Kremliaus propaganda aiškina, neva tai Amerikos imperialistų, NATO kėslai prieš šalį.
Todėl, Rusijos opozicijos veikėjo nuomone, labai svarbu, kad Rusijos piliečiai suprastų, kas vyksta.
„Kad priežastis – nusikalstama V.Putino politika. Beje, jau dabar labai svarbu kalbėti apie tai, kad kai Rusijoje įvyks pasikeitimai, kai įvyks demokratiniai rinkimai, bus legitimi valdžia, žinoma, šios sankcijos bus atšauktos, Rusija galės integruotis į pasaulio ekonomiką. Tačiau labai svarbu, kad tai įvyktų tik tada ir nė minute anksčiau“, – interviu sakė Laisvos Rusijos fondo viceprezidentas Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza.
Ir Vakarų lyderių atsakomybė
– Iki karo Ukrainoje kažkaip dar rodės, kad įmanoma protu suprasti Rusiją. Tačiau tas groteskiškas Rusijos saugumo tarybos posėdis Ukrainos užpuolimo išvakarėse, dabar siurrealistiškas koncertas Lužnikų stadione jau vykstant karui ir liejantis kraujui. Kas vyksta Rusijoje, su Rusija?
– Jeigu kas ir galėjo protu suprasti dabartinę Rusijos valdžią, tai tikriausiai tik psichiatrai, nes normaliu mąstymu tai niekaip nesuvokiama.
Tai, ką matome dabar: tas baisus karas Europos centre, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmogiškumui, kuriuos vykdo V.Putino režimas, bombarduodamas gyvenamuosius rajonus, gimdymo namus, ligonines, mokyklas, yra daugiau kaip dvidešimt autoritarinės valdžios Rusijoje metų kulminacija.
Kalinausko forume Vilniuje susirinko labai skirtingi žmonės. Tačiau, man regis, juos vienija tai, kad ilgus metus jie bandė įspėti pasaulį dėl V.Putino, jo režimo ir kuo visa tai mums baigsis.
Garsiausiai apie tai stengėmės perspėti mes iš pačios Rusijos. Nes tai buvo aišku nuo pat pradžių.
Vienas pirmųjų V.Putino sprendimų Rusijos prezidento poste 2000 metais buvo Stalino laikų sovietinio himno, kaip Rusijos Federacijos himno, sugrąžinimas.
Rusija – simbolių šalis. Tai yra labai tikslus ir labai stiprus simbolis to, ką šita valdžia rengėsi daryti jau tada.
Viskas, ką jie darė pirmiausia paskelbę karą savo pilietinei visuomenei ir sunaikinę nepriklausomus TV kanalus, sunaikinę opoziciją, rinkimus, kaip institutą, teismų sistemą, buvo pasirengimas įtvirtinti visišką diktatūrą, kurią šiandien ir matome.
Po to jie pradėjo karus prieš kitus. Prisimename Sakartvelą, Ukrainą 2014 metais ir Krymo aneksiją. Prisimename, ką V.Putino kariai darė Sirijoje ir taip toliau.
Tačiau kiekvieną sykį Vakarų lyderiai rinkosi nusisukti, užmerkti akis dėl to, kas vyksta. O kai kurie – netgi daug kas – toliau kalbėjo, kad reikia dialogo, tebekvietė V.Putiną į susitikimus, spaudė jam ranką, žiūrėjo į akis, žvelgė į sielą, skelbė perkrovimus ir panašiai. To išdavą matome dabar.
Diktatorių raminimas baigiasi vienodai. Taip baigėsi ir XX amžiuje, dabar matome, kur link tai veda XXI amžiuje.
Todėl šiandien labai svarbu pasakyti, kad atsakomybė už karinius nusikaltimus, kuriuos V.Putino režimas vykdo Ukrainoje, pirmiausia, be abejo, tenka Rusijos visuomenei, kurios dauguma visus šiuos metus tvirtinant diktatūrą tylėjo.
Tačiau taip pat atsakomybė dėl šio karo tenka tiems Vakarų lyderiams, kurie visą šį laiką rinkosi raminti diktatorių, o ne užimti principinę poziciją.
– O kodėl tiek Vakarų bendruomenė, tiek Rusijos visuomenė užmerkė akis visus šiuos dešimtmečius?
– Dėl skirtingų priežasčių. Dalis žmonių Rusijoje sutiko su neskelbtu visuomeniniu susitarimu – asmeninis komfortas mainais į laisvę.
Išties pirmaisiais V.Putino valdymo metais ekonomika augo rimtai. Tačiau ne dėl režimo veiksmų, o dėl naftos kainų augimo.
Jeigu tokios naftos kainos būtų buvę dešimtajame dešimtmetyje prie Boriso Nikolajevičiaus Jelcino, Rusija būtų sėkminga demokratinė šalis.
Bet va taip nepasisekė demokratams, o pasisekė į valdžią atėjusiam V.Putinui.
Net nežinau, ar sąžininga sakyti, kad Vakarų visuomenė užmerkė akis. Vakarų lyderiai, kalbėkime apie juos. Nes visus tuos metus Vakaruose buvo labai daug žmonių, organizacijų, žiniasklaidos priemonių, partijų, kurios irgi kalbėjo ir viską puikiai suprato apie V.Putiną. Todėl atsakomybė, žinoma, ne tiek Vakarų visuomenių, kiek Vakarų lyderių.
O apie Vakarų lyderius jau prieš daug metų viską pasakė ir parašė žinomas Rusijos disidentas Vladimiras Bukovskis.
Jis rašė, kad labai daug Vakarų lyderių galimybė ryte išsikepti šoninės naudojant sovietines dujas yra gerokai svarbiau nei kažkokios ten žmogaus teisės.
Deja, metai eina, o niekas nesikeičia.
– Kaip ir sakėte, Rusija, na, sakykime, Kremlius žingsnis po žingsnio ėjo šitos situacijos link. Buvo Čečėnija, Sakartvelas, Ukraina, Sirija. Bet kas tai – kažkokia vieno išprotėjusio žmogaus, tai yra V.Putino, svajonė, imperinės ambicijos?
– Sovietmečiu Kremliaus valdžios nuotaikas Vakarų kremlinologai bandė atspėti pagal tai, kokia tvarka mauzoliejuje paradų Raudonojoje aikštėje metu stovėdavo vedliai.
Dabar net ir tokia analizė būtų neįmanoma, nes tiesiogine to žodžio prasme beprotis senis sėdi bunkeryje.
Vėlgi tiesiogine prasme jis dvejus metus sėdi bunkeryje. Juk visi matė nuotraukas, kur 20 metrų ilgio stalas – jis sėdi viename gale, o žmonės, su kuriais susitinka, kitoje patalpos pusėje.
Visi turbūt matė tuos surežisuotus kadrus, kai jis tarsi sėdi su stiuardesėmis ir ranka eina kiaurai mikrofoną – kompiuteriu nupaišyta.
Tai visiškai ne tik nuo pasaulio, savo visuomenės, bet netgi nuo savo valdžios izoliuota grupė žmonių. Aplink V.Putiną, su juo tame bunkeryje realiai yra mažas siauras politbiuras.
Vėlgi, ko jie siekia, klausimas – ne politikui, ne ekspertui, o psichiatrui. Nes tai psichiškai nesveiki žmonės.
Kai Borisas Nemcovas 2014 metų pavasarį pavartodamas nelabai literatūrinius žodžius pasakė, kad V.Putinas beprotis, daug kas manė, jog tai politinis pareiškimas, įžeidimas ar kažkas panašaus. O tai buvo tiesiog medicininio fakto konstatavimas.
Žinau, kad šiandien, matydami, kas vyksta, daug kas prisimena šiuos B.Nemcovo žodžius ir sako, koks teisus dar tada jis buvo.
„Išplautos“ žmonių smegenys
– Žinau, kad prognozuoti sunku, bet, kaip, jūsų nuomone, Kremliuje, valdžios viršūnėje gali klostytis situacija? Turint minty, kad kai kurie oligarchai pikti, V.Putinas sėdi bunkeryje, kai kas esą nori valdžios pakeitimo ir panašiai.
– Tikriausiai labiausiai nedėkinga, ką galima daryti Rusijoje, tai politinės prognozės. Nes ir Romanovų imperija XX amžiaus pradžioje, ir sovietų režimas XX amžiaus pabaigoje žlugo per tris dienas. Ir dar savaitė iki visko niekas to neprognozavo.
Tačiau galima svarstyti bendriau. Pagal išsilavinimą esu istorikas, todėl patinka prognozuoti remiantis istorinėmis tendencijomis ir reguliarumais.
Rusijos, Sovietų Sąjungos istorijoje daug vadinamųjų mažų pergalingų karų, kurie būdavo sugalvojami tam, kad padėtų režimams išspręsti vidines problemas, o baigdavosi lygiai priešingai – galiausiai privesdavo prie rimtų politinių pasikeitimų šalyje.
Taip buvo po Krymo karo XIX amžiaus viduryje, kai pradėtos didžiosios Aleksandro II reformos.
Taip buvo po Rusijos-Japonijos karo, kurio išdava buvo spalio manifestas – faktiškai pirmoji Rusijos konstitucija, parlamento įsteigimas, spaudos laisvė ir taip toliau.
Prisimename, prie ko privedė sovietų įsiveržimas į Afganistaną 1980-aisiais, tapęs vienu esminių sovietinio režimo žlugimo faktorių.
Todėl aš manau, kad šis „mažas pergalingas karas“, kurį V.Putinas pradėjo prieš Ukrainą, režimui gali tapti paskutiniu.
Ir labai svarbu, kad ne tik mes Rusijoje, ne tik mūsų visuomenė – tai savaime suprantama, bet ir tarptautinė bendruomenė būtų pasirengusi tam momentui, kai Rusijoje prasidės pasikeitimai.
Vėlgi iš mūsų pačių patirties, didžiuliai politiniai pasikeitimai Rusijoje įvyksta tarsi spragtelėjus, visiškai netikėtai. Labai svarbu būti pasirengus šiam momentui.