„Iš tikrųjų tai nėra mūsų pozicijos pakeitimas“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė vokiečių politikas.
Pasak jo, Berlynas pasiryžęs pajėgas visa apimtimi dislokuoti tada, kai Lietuvoje bus įrengta tam būtina infrastruktūra.
„Antras dalykas taip pat labai svarbus: (...) NATO pajėgų Europoje vadas turi tam tikrų ir labai svarbių interesų. Todėl mes sakome, kad jis turi turėti galimybę išlaikyti karinį lankstumą rytiniame flange. Jei jis neprieštaraus (sprendimui dėl brigados – BNS), tęsime judėjimą šia kryptimi“, – kalbėjo B.Pistorius.
Kiek anksčiau pirmadienį jis pareiškė, jog „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“. Ministras tvirtino, kad kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui, įrengiant infrastruktūrą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad vokiečių kariams reikalinga infrastruktūra Lietuvoje turėtų būti sukurta iki 2026 metų.
„Bet aš nesupyksiu, jei krašto apsaugos ministras (...) nuspręs ją pabaigti 2025 metais“, – sakė šalies vadovas.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turėtų būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.