LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas, buvęs ilgametis Ignalinos savivaldybės meras B.Ropė interviu 15min dalinosi mintimis apie politinę situaciją Lietuvoje, savo planus kitų metų rinkimuose ir veiklą Europos Parlamente.
Politikas atskleidė, ir ką mano apie dabartinius prezidentinių rinkimų reitingų lyderius – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą.
– Dirbate Europos Parlamente. Kaip jums iš šalies atrodo dabartinė politinė padėtis Lietuvoje?
– Manau, pakankamai nebloga. Bandoma daryti darbus, kurių reikia Lietuvos žmonėms ir valstybei. Bedarant gal atsitinka visko, bet, bendrai paėmus, lyg stengiamasi padaryti taip, kad būtų rezultatas ir dabar, ir ateityje.
Bedarant gal atsitinka visko, bet, bendrai paėmus, lyg stengiamasi padaryti taip, kad būtų rezultatas ir dabar, ir ateityje.
– Kokius konkrečius šios kadencijos Seimo ar Vyriausybės nuveiktus darbus išskirtumėte?
– Manau, vienas svarbiausių darbų, ką Lietuvai reikėjo seniai daryti – pajamų didinimas ir skirtumo mažinimas. Tai du darbai, kuriuos reikėjo, reikia ir reikės daryti tol, kol pasieksime europinius vidurkius.
– Turite omenyje skirtumą tarp geriausiai ir blogiausiai gyvenančių?
– Skirtumą tarp skurstančių ir gerai gyvenančių bei skirtumą tarp didmiesčių ir regionų. Ir apskritai pajamų lygį valstybėje, lyginant su Europos vidurkiais. Šitie dalykai, man atrodo, yra svarbiausi, nes jų nepadarius bus sudėtinga žmonėms sakyti, kad jie neturėtų stengtis ieškoti laimės kitur.
– O gal yra darbų, dėl kurių dabartinį Seimą ar Vyriausybę norėtumėte pakritikuoti?
– Aš nelabai matau tokių darbų, kurie duotų blogesnį rezultatą, bet niekas į tai nekreiptų dėmesio. Aš džiaugiuosi, kad paprasčiausiai Seimas ir Vyriausybė turi savyje jėgų atsisukti ir pasižiūrėti.
Sakykime, kad ir vaikų teisių reikalai. Per daug, žinoma, greitai, per daug stiprią reformą padarė, bet dabar vyksta nagrinėjimai, vyksta šnekos, bandoma surasti kažkokį kompromisą tarp to, kad vaikas augtų saugiai, ir tarp to, kad šeima nesijaustų persekiojama ar panašiai.
Panašiai ir su tų pačių miškų reikalais, miškų kirtimais – yra nuomonė atskirų žmonių ar grupių, kad reikia stabdyti kažkiek masinius kirtimus, diskutuojama ir ieškoma variantų, kaip tą padaryti.
Būtų blogai, jei valdžia sakytų – pas mus viskas šventa, gerai, ir mes niekur negrįšime, nieko nenagrinėsime. Šituo aš džiaugiuosi, kad sugeba savo vienokį ar kitokį darbą, kuris nedavė tokio rezultato, kurio tikėjosi, prie jo grįžti ir iš naujo nagrinėti.
Būtų blogai, jei valdžia sakytų – pas mus viskas šventa, gerai, ir mes niekur negrįšime, nieko nenagrinėsime.
– Šį Seimą opozicija ir visuomenė dažnai kritikuoja dėl to, kad kuriama daug komisijų, įvedama daug draudimų, kad sprendimai priimami nesitariant su opozicija. Kiek, jūsų nuomone, pagrįsti tokie kaltinimai? Kodėl jie kyla?
– Opozicijos reikalas yra kritikuoti. Jeigu opozicija nieko nesakys, visi galvos, kad ir valdžios nėra, kad tik geri darbai dirbami. Opozicijos tokia priedermė, būdas, kaip atkreipti į save dėmesį, sakant, kad čia yra blogai. Tada ir vyksta diskusija.
Kalbant apie komisijas, aš manau, kad jei kyla reikalas kažką išsiaiškinti, tai kito būdo šiandien, kaip išsiaiškinti, nėra.
Kalbant apie komisijas, aš manau, kad jei kyla reikalas kažką išsiaiškinti, tai kito būdo šiandien, kaip išsiaiškinti, nėra.
Jeigu ten viskas tvarkoje, tai ko čia tos komisijos bijoti, ypač opozicijai. Opozicija kaip tik turi prisidėti prie greitesnio reikalų išsiaiškinimo ir vėl judėti į priekį.
Turbūt mums visiems svarbu, kaip mes leidome pinigus ir kaip mes juos leisime ateityje. Jei nežiūrėsime į praeitį, nesimokysime iš vienokių ar kitokių praeities darbų, tai nežinosime, kaip mažiau klaidų padaryti ateityje.
Europos ar Europos Sąjungos lygmeniu Lietuvai, Lietuvos valdžios veiklai pretenzijų šiandien kaip ir nėra. Tai, matyt, irgi rodiklis, kad tos raudonos linijos yra neperžengiamos.
– Artėja Lietuvos prezidento rinkimai, LVŽS savo remiamą kandidatą juose skelbs metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Ar svarstote dar kartą, kaip ir 2014 m., bandyti savo jėgas ir siekti tapti partijos kandidatu į prezidentus?
– Neturiu tokios minties. Nes manau, kad yra žmonių, kurie galbūt tą darbą padarys geriau ir duos daugiau naudos. Aš jau tą, ką galėjau Lietuvoje daryti, mėginau padaryti, maksimaliai išnaudoti galimybes, kad žmonėms gyvenimą padaryčiau komfortiškesnį.
Dabar dirbu Europos Parlamente, tose srityse, kurias pasirinkau. Nemanau, kad jos yra lengvos, jos labai svarbios Lietuvos gyvenimui – tai žemės ūkis, kaimas, regionai. Europos Sąjungos pagrindiniai pinigai išleidžiami šitose srityse.
Dabar kaip tik kuriame teisinę bazę 2021-2027 m. laikotarpiui. Labai svarbu, kad ten už Lietuvos poreikius, Lietuvos bėdas būtų pakovojama. Tai aš kaip ir pasiruošęs ir toliau šitą darbą daryti. Į kokius nors kitus rinkimus kol kas neplanuoju.
– Tai, kaip suprantu, kitąmet planuojate vėl dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą?
– Spręs partija. Gali planuoti ką nori, o partija kaip nuspręs, taip ir bus.
– Bet neprieštarausite, jei partija pasirinks į sąrašą įtraukti jus?
– Jeigu siūlys – taip, aš esu pasiruošęs ir galiu toliau tęsti tą darbą.
Jeigu siūlys – taip, aš esu pasiruošęs ir galiu toliau tęsti tą darbą.
Tose srityse, kuriose padariau įdirbį šioje kadencijoje. Matau, ką reikia padaryti kitoje kadencijoje, turiu kontaktų Lietuvos institucijose, ministerijose, Seimo komitetuose. Kartu, pasitardami, bandome spręsti.
– O kaip manote, kas geriausiai atstovautų jūsų partijai prezidento rinkimuose? Ar tai turėtų būti žmogus iš partijos, o gal nepartinis kandidatas?
– Mes niekada nestatėme partijos priekin. Visada žiūrėjome, kas gali geriausiai tą darbą padaryti. Dar šiandien atskiro varianto nėra, bet jau buvo gi šnekama, kad ir premjeras, kaip vienas iš galimų, jei jis norės, imsis, jei partija pritars.
Dar šiandien atskiro varianto nėra, bet jau buvo gi šnekama, kad ir premjeras, kaip vienas iš galimų, jei jis norės, imsis, jei partija pritars.
Variantas buvo paminėtas, kad jeigu eitų Kauno meras, tai, matyt, antrame bent jau ture „valstiečiai“ palaikytų, jei neturėtų savo kandidato. Dar yra daug laiko iki vasario pradžios, dar, žinote, kandidatų, kurie šiandien yra, dalis gali pasitraukti, o gali ir naujų atsirasti.
– Bet kaip manote, ar, pavyzdžiui, premjerui Sauliui Skverneliui vertėtų eiti į prezidentus, ar geriau ramiai likti dirbti premjeru?
– Matote, tiek prezidento, tiek premjero darbai yra laikini. Nėra kaip Kinijoje, kad tai būtų darbas visam gyvenimui. Tai yra laikinas darbas – šiandien dirbi, rytoj gali nedirbti.
Jei atsitinka kokie nors dalykai, nėra daugumos, ateina laikas ir reikia trauktis. Vėl iš naujo rinkimai ir taip toliau. Tų pavyzdžių Lietuvoje gi turėjome, kai vyriausybės dirbo mėnesius, o ne metus. Ir prezidentai ne visi pilnas kadencijas išbuvo.
– Ką manote apie dabartinius reitingų lyderius – Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę? Kaip juos vertinate?
– Kaip pasakyti... Daugiau teoretikai. Norėtųsi man daugiau žmogaus, kuris praktiškai žino tą gyvenimą. Esu ir su vienu, ir su kitu bendravęs. I.Šimonytė iki Finansų ministerijos vadovybės praktiškai buvo išvis nežinoma Lietuvoje, o G.Nausėda gi kaip atstovaujantis turtingai sferai, pinigų sferai, bandė toje sferoje daryti savo veiklą.
Tai tas kasdienio žmogaus gyvenimas – važiavimas troleibusu, eilėje stovėjimas, parduotuvės pasiekimas, mokyklos nepasirinkimas ir kiti tokie dalykai sunkokai, matyt, suprantami. Tas pats komunalinis ūkis, ta pati galimybė susimokėti už paslaugas, turėti bent minimalias sąlygas, būstą turėti... Tokių dalykų jeigu pats nepergyveni, matyt, sunkoka paskui suprasti ir kitus.
– Jau daugiau negu ketverius metus praleidote Europos Parlamente. Kokius svarbiausius darbus, jūsų vertinimu, pavyko nuveikti?
– Tris užduotis sau buvau iškėlęs, ir bandžiau ties tuo dirbti nuo pat kadencijos pradžios.
Pirmas dalykas – kad Lietuvos žemdirbiai būtų konkurencingi Europos Sąjungoje. Kadangi yra bendra rinka ir bendra žemės ūkio politika. Pažadai, kurie buvo duoti Lietuvai stojant į ES, iki šiol nėra įvykdyti.
Tai būtent ir dariau visokius darbus – ir klausimus uždaviau, ir pasiūlymus teikiau, ir padėjau žemdirbiams piketuojant, ir peticijas tiek organizavau pats, tiek padėjau organizuoti žemdirbiams.
Dabar, kada vyksta projektų teikimai įvairiuose dokumentuose, bandau tą principą įteisinti, kad kitas laikotarpis būtų konvergencijos pabaiga. Kad nebūtų šalių, kurios gautų mažiau negu ES vidurkis. Tai yra, kad nebūtų antrarūšių europiečių, visi būtume vienodi ir vienodai konkuruotume. Nes įsipareigojimai yra vienodi visiems, o parama, deja, skiriasi netgi kartais.
Antras iš darbų – kai įvairios krizės buvo, tiek lietūs, tiek sausra, bandžiau įvairiuose posėdžiuose kelti tą žinutę ir Komisiją savotiškai spausti, kad būtų skiriamos pakankamos kompensacijos. Keletą kartų tas kompensacijas gavo ir Lietuva.
Nesakau, kad tik aš tą padariau – tą darė ir ministerija, ir valstybės vadovai. Kartu derinome pozicijas su atstovybe Briuselyje, su ministerijomis.
Nuolat palaikau tamprų ryšį su žemdirbių organizacijomis. Ir dabar, gruodžio 13 d., jie organizuoja protesto akciją prie valstybės vadovų būstinės Briuselyje. Padedu jiems gauti medžiagos, suteikiu informaciją.
Bandau Europos Parlamente gyventi aktyvų gyvenimą, stengiuosi tuos darbus, kuriuos suprantu, komentuoti, apie juos šnekėti.
Nuolat susitikinėju su žmonėmis, kadangi visose Lietuvos apskrityse turiu savo biurus, turiu darbuotojus. Neturiu tiek laiko, kad aplankyčiau visus, kurie kviečia ir nori, bet kartą per mėnesį ar du kelioms dienoms važiuoju į tam tikrą į Lietuvos regioną, kur bandau susitikti ir su savivaldos žmonėmis, ir su savivaldybių vadovais, ir su interesų grupėmis.
Trečias iš darbų, kurį dirbu nuo pat pradžių – tai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai ir Astravo elektrinė.
Ignalinos klausimu siekiu, kad gautume pakankamą finansavimą, kad Lietuvos žmonėms per biudžetą ar per elektros tarifą kuo mažiau reiktų prisidėti. Antras dalykas – išreikalauti iš Astravo, jeigu jie vis tiek tą elektrinę stato ir statys, kad jai bent jau būtų taikomi europiniai standartai ir kokybė bei saugumas turi būti garantuotas.
Prie tų darbų prisidėjau – organizavau raštus komisijai, reikalaudamas informacijos apie saugumo testus. Praėjo gal metai laiko nuo tada, kai 2015 m. pradėjome tą darbą, paskui jau gavome atsakymus ir patį dokumentą praėjusiais metais baltarusiai galų gale, 6 metais vėluodami, padarė.
Kitą savaitę bus balsuojama dėl paramos skyrimo Lietuvai uždarant elektrinę. Manau, kad Lietuva turėtų gauti tą sumą, kurios prašė – 780 milijonų, nors Europos Komisija siūlė 552 milijonus. Prie to prisidėjau ir aš.
Tokia pagrindinė veikla. O visokios veiklos šalia irgi yra. Bandau Europos Parlamente gyventi aktyvų gyvenimą, stengiuosi tuos darbus, kuriuos suprantu, komentuoti, apie juos šnekėti. Iš Lietuvos ir netgi Baltijos šalių parlamentarų Žemės ūkio komitete esu vienintelis pagrindinis narys.
– Europos Parlamente esate žaliųjų parlamentinės grupės narys. Kokios žaliosios problemos, žaliosios idėjos dabar yra aktualiausios Lietuvai?
– Tą, ką žalieji keldavo prieš 10-20 metų, šiandien jau visos partijos apie tai šneka. Pavyzdžiui, atsinaujinanti energetika. Šiluma iš savo išteklių – medžio drožlių, pjuvenų, saulės, vėjo.
Prieš 20-30 metų žalieji apie tai šnekėjo, o visi mojo ranka ir sakė – ką jūs čia pliurpiat. Yra sočiai naftos ir niekas čia šitom nesąmonėm neužsiims.
Tarkime, plastiko naudojimas. Šiandien situacija tokia, kad nežinome, kiek kuri valstybė narė, kiek Europos Sąjunga išmeta plastiko. Nėra jokios apskaitos. Kiek pagaminame – turim. O kiek išmetame – nežinom. Plius, neperdirbinėjame ir antrą sykį nenaudojame plastiko.
Šitoje vietoje ir Lietuva, ir kitos šalys turi gerinti situaciją. Priėmėme sprendimą, kad iki 2030 m. turi būti ženkliai sumažintas plastiko išmetimas – maišeliai, buteliai, kamščiai ir taip toliau.
Aišku, pagrindinis iššūkis yra klimato kaita. Ar mes su ja dirbsime, ar mes lauksime. Paskutiniai įvykiai yra labai gera rykštė ponui D.Trumpui. Jis nusprendė išeiti iš klimato kaitos susitarimo, o dabar Amerika dega. O kodėl ji dega? Todėl, kad sausa. O kodėl sausa? Todėl, kad klimatas žmonijos veiklos yra pažeistas ir pusiausvyros pažeistos.
Kodėl pas mus vienais metais kasdien lietus lyja, kitąmet išvis lietaus nėra? Pusiausvyra sutriko. Žalieji šneka, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip pusė energetikos turi būti žalioji energetika, jei mes norime, kad gamta labai nešiltų ir kad gamta labai nebaustų. Kad, galų gale, po 50 metų gyvybė liktų žemėje. Nes jei nesiskaitysime su tuo, tai gali visko atsitikti.
Klausimų yra įvairiose srityse. Tarkime, sąvartynai Lietuvoje. Mes padarėme didelį darbą suorganizuodami 10 sąvartynų, bet dabar reikia dirbti toliau, kad tų sąvartynų neliktų. Organizuoti rūšiavimą, perdirbimą ir pamažu pasitraukti iš sąvartynų. Švedijoje sąvartynų nebėra.
Arba įvairių modifikuotų pašarų naudojimas. Ar mes tą darysime taip, kaip dabar geriausia ir pigiausia, ar pradėsime naudoti švaresnius, kad mažiau įvairių pesticidų patektų į žmogaus organizmą ir mažiau sirgtume vėžiu?
– Ačiū už pokalbį.
