„Miestas juosiamas dviejų didžiausių Lietuvos upių, tačiau mes, atrodo, bijome įbristi į vandenį – apgailestavo iniciatyvos autorius Kęstutis Petkevičius. – Dar mano senelis pasakojo, jog pasiirstymas valtele būdavo viena įdomiausių savaitgalio pramogų jo jaunystėje. Aš ir pats vaikystėje irsčiausi Nemune. Norime grąžinti kauniečiams šią pramoga“.
K.Petkevičius kartu su baidarių sporto profesionalais Robis.lt šį šeštadienį organizuoją pirmąjį žygį baidarėmis po Kauno apylinkes Nemunu ir kviečia jungtis visus norinčius žvilgtelėti į miestą ir jo apylinkes netikėtu kampu. Reguliarūs žygiai planuojami visą vasarą.
„Kiekvieną gražią dieną, kuomet oras netemdys nuotaikos, visus norinčius kviesime praleisti laiką su draugais ant vandens. Mūsų maršrutas prasidės ties Kauno hidroelektrine ir baigsis Senamiestyje, prie Vytauto bažnyčios, – pasakojo organizatorius. – Per 2-3 valandas įveiksime apie 9 kilometrus įspūdingomis Nemuno apylinkėmis“
Žygio organizatorių teigimu, plaukiant šiuo maršrutu išties yra į ką pasižiūrėti. Be to, šis maršrutas tinka net ir mėgėjams.
“Norint dalyvauti šiame žygyje nereikia jokio papildomo pasiruošimo, jame galima plaukti su tais pačiais rūbais, su kuriais būnama mieste, tereikia tiesiog pasiteirauti ar yra vietų, užsiregistruoti ir atsisėsti į mikroautobusą, kuris nuveža į starto vietą bei mėgautis kelione”, – teigia organizatoriai.
Apie maršrutą Nemunu
Starto vietoje, išplaukiant nuo Kauno HE aikšteles, kurioje dažnai maitinamos gulbės, pasitinka vandens purslai, trykštantys iš Kauno HE. Čia pat galima išvysti pravažiuojančius traukinius. O į kelionę palydi pulkai įvairių paukščių, kadangi kitame krante įsikūręs Kauno ornitologinis draustinis.
Kiek praplaukus, dešinėje pusėje galima išvysti mojuojančius Petrašiūnų fabrikų bokštus, tyliai snaudžiančius didelius apleistus pastatus, ir paslaptingai kyšančius vamzdžius į Nemuną.
Šį vaizdą greitai pakeičia prasidedantis žaliasis Panemunės šilo peizažas. Itin įspūdingai, iš apačios, atrodo pėsčiųjų tiltas. Šioje atkarpoje galima pasijausti, lyg tikrame gamtos lopšyje, aplinkui driekiasi žali Aukštųjų Šančių šlaitai, tarp kurių įsiterpia smėlio atodangos, esančios prie Panemunės šilo.
Priplaukus Žemuosius Šančius ir palikus žaliąjį kampelį už nugaros, galima išvysti nuosavų namų kompleksą bei dviračių ir pėsčiųjų takus. Taip pat akį pamalonina, dešinėje pusėje atsiverianti Jiesios santakos panorama, o po kelių minučių visas dėmesys nukreipiamas į kairėje pusėje stūksantį legendomis apipintą Napoleono kalną.
Tolumoje jau pradeda šmėkščioti geležinkelio tiltas ir didingoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Pasiekus geležinkelio tiltą ausis užgula itin garsus vandens šniokštimas, pasijauti lyg virtum katile. Toks garsas atsiranda dėl akmenuotos vietovės, kurioje atsiranda revos. Praplaukus šių garsų mišinį, užnugaryje taip pat paliekamas ir Europos prospekto tiltas. O tuomet jau iškyla urbanistinis peizažas su Kauno „Žalgirio“ arena ir „Akropoliu“ priešakyje.
Besiartinant prie Nemuno salos, žvilgsnį patraukia bendrovės „Kauno grūdai“ didelių pastatų virtinė, ten pat matosi ir senos prieplaukos liekanos su keliais, savo gyvenimą baigusiais, aprūdijusiais laivais. Visai čia pat esantis Aleksoto tiltas, Kauno senamiestis su savo pastatais ir bokštais bei Vytauto bažnyčios varpinė, signalizuoja apie neprailgusio žygio pabaigą.
Žygiai organizuojami tik geru oru, susirinkus 4 žmonių grupei.
Nuo Aleksoto tilto prieplaukos autobusiukas išvyksta:
- 13.30 val. (žygis nuo HE prasideda apie 14 val.);
- 17.30 val. (žygis nuo HE prasideda apie 18 val.).
