Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad išvada pasibaigus viešam teismo posėdžiui turi būti parašyta ne vėliau kaip per mėnesį.
Ketvirtadienį gavęs baigiamąjį žodį L.Karalius kartojo pasielgęs neatsakingai, tačiau žadėjo nepriklausomai nuo bylos baigties tarnauti tėvynei.
„Pasiryžęs žengti į Lietuvos politinį gyvenimą turėjau naivaus politinio optimizmo, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos žmonių gerovės, bet atsidūriau politinių kovų dėl valdžios akiratyje. Man lieka apgailestauti, kad visos tos kovos dėl valdžios fone paprastam Lietuvos žmogui yra skiriama per mažai dėmesio. Ir kad ir kaip baigtųsi šis procesas, aš savo tėvynę visada mylėsiu ir jai tarnausiu", – sakė L.Karalius.
A.Sacharukas tuo metu tvirtino, kad apkaltos procesas nukreiptas prieš jį asmeniškai ir esąs politinis buvusio bendražygio, tapusio priešininku, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderio Arūno Valinsko kerštas.
Užpraėjusią vasarą partijoje kilus nesutarimų A.Valinsko vadovaujama grupė atsiskyrė nuo TPP frakcijos, kuriai vadovauti liko A.Sacharukas. Vėliau A.Valinsko partijos frakcija TPP pavadinimą susigrąžino, kai A.Sacharuko grupė persivadino vienalietuvininkais, o vėliau – krikščionimis.
„L.Karalius šitoje apkaltoje atsirado netyčia. Aš nuo vasaros žinojau, kad jei kur paslysiu, bus apkalta, bet nesitikėjau, kad statuto pažeidimas atves į apkaltą", – tvirtino A.Sacharukas.
Posėdyje kalbėdami parlamentarų gynėjai akcentavo, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas turintis būti ypatingas, išskirtinis veiksmas, o ne Seimo Statute reglamentuotas pažeidimas, kuriam numatytos kitokios sankcijos.
„Nė vienam Seimo nariui už balsavimą kito Seimo nario kortele dar nebuvo inicijuota apkalta", – pabrėžė advokatas Vygantas Barkauskas.
Pareiškėjui – Seimui – atstovaujantis parlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, kad tik KT gali atsakyti, ar balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas vertintinas kaip Konstitucijos pažeidimas.
„Šiuo atveju Seimas rado valios imtis ne politinio, o vertybinio sprendimo, kad iškilusio incidento akivaizdoje pradėtų procesą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teimą, ar vienasmeniškumo principo pažeidimas nėra prilyginimas Konstitucijos pažeidimui", – sakė V.P.Andriukaitis.
„Demokratijai kyla pavojus, jei demokratija pradeda suprasti, kad ji gali egzistuoti be Konstitucijos. Dar Aristotelis yra konstatavęs, kad aristokratijai yra pavojus išsigimti į oligarchiją, o demokratijai – į ochlokratiją, kai viskas galima", – kalbėjo Seimo atstovas.
KT viešame posėdyje ne tik išklausė pareiškėjus, suinteresuotus asmenis – į apkaltos procesą patrauktus parlamentarus, jų atstovus, bet ir per dešimtį liudytojų bei kelis ekspertus.
Teismui liudijo Seimo kanceliarijos darbuotojai, kelionių agentūrų atstovai, žurnalistai, kviesti kaip ekspertai pasisakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Seimo kancleris Jonas Milerius, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vytautas Pinkus.
Seimas birželį kreipėsi į KT prašydamas atsakyti, ar Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.
Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.
Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.
