Pratybų dalyviai, pirmosios pratybų dalies metu, buvo supažindinti su esminiais jungtinės vadavietės elementais, atnaujintos žinios apie mobilizaciją, vadovavimo ir valdymo procedūras su sąjungininkais, Rusijos – Ukrainos kare išmoktas pamokas, vystomus Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Buvo pasiruošta vadavietės perdislokavimui, o atsarginiame rajone pradėti įrengti aukščiausius reikalavimus atitinkantys vadavietės elementai.
Antroje dalyje vyko vadavietės perdislokavimas ir įkūrimas, ryšių su svarbiausiomis valstybės institucijomis užmezgimas, Gynybos štabo karių individualiųjų įgūdžių atnaujinimas, Jungtinės ginkluotųjų pajėgų vadavietės operacijų planavimo, koordinavimo ir sekimo treniruotės. Į aktyviąją pratybų fazę buvo įtraukti ir visų ginkluotosioms pajėgoms priskirtų institucijų atstovai, bei jų štabai.
Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms – pratybų vadovas plk. Žilvinas Gaubys apie „Perkūno pilis 2023“ pratybas sakė: „Šių pratybų metu aiškiai pamatėme, kad gebame greitai ir efektyviai perkelti svarbiausius operacinio štabo pajėgumus, pasiruošti kartu su priskirtomis institucijomis bei sąjungininkų sąveikos karininkais, planuoti ir inicijuoti gynybos operacijų vykdymą. Nors pratybų metu ir nustatyti nežymūs trūkumai, kurie bus išspręsti, darau išvadą, kad Jungtinė ginkluotųjų pajėgų vadavietė yra tinkamai pasiruošusi operacijoms.“
„Perkūno“ serijos pratybų tikslas – Lietuvos kariuomenės ir ginkluotosioms pajėgoms karo metu priskiriamų institucijų sąveika valstybės ginkluotos gynybos kontekste. Šiais metais suplanuotos dar vienerios „Perkūno“ serijos pratybos – „Perkūno tvirtovė“.
