„Apsauginės tvoros įrengimo darbus numatoma atlikti pagal tarnybos su rangovu pasirašytoje sutartyje numatytus terminus“, – pateiktame BNS atsakyme pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Tvora statoma ruožuose, kur riba tarp Lietuvos ir Rusijos eina sausuma, išskyrus kelis ruožus prie upelių. Bendras jos ilgas siekia daugiau nei 40 kilometrų.
Palei visą apie 109 kilometrų Nemunu einančią sieną kiek anksčiau pasieniečiai įrengė technines jos stebėjimo sistemas.
Planuojama, kad iki šių metų pabaigos iš biudžeto lėšų Rociškių užkardoje Šakių rajone bus įdiegta stacionari sienos stebėjimo sistema.
Kitais metais stacionarią sienos stebėjimo sistemą planuojama įdiegti dalyje Vilkaviškio rajone esančios Vištyčio užkardos veikimo teritorijos. Taip pat iš Europos Sąjungos paramos planuojama praplėsti esamą taip pat Vilkaviškio rajone esančios Kybartų užkardos stacionarią sienos stebėjimo sistemą.
Tvora ties Rusija statoma siekiant pažaboti kontrabandą ir apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.
Papildomų apsaugos priemonių imtasi ir ties siena su Baltarusija. Šiais metais įrengtos naujos sienos stebėjimo sistemos penkių užkardų veikimo teritorijose.
Lietuva siekia, kad iki 2020 metų visa Europos Sąjungos išorės siena būtų apsaugota moderniomis sienos stebėjimo sistemomis, o atskiruose ruožuose būtų įrengta apsauginė tvora.
