„Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų, – rašė P.Širvys autobiografijoje. – Viskas, kas žmogiška. Ir visa tai poetas pats turi pajusti, išgyventi. Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija… Išskyrus dainą, mums tėvai daugiau nieko nepaliko. Kai apšaldavo ganyklos ir pargindavom žiemai galvijus, lankėm Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklas.“
1940 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą ir įstojo į Vilniaus karo pėstininkų mokyklą. Su sovietų kariuomene dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo vokiečių nelaisvėje, pabėgo. 1945-aisiais demobilizuotas, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1957 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejų laivyne vairininku.
Minimalistines, tačiau begaliniai emociškai įtaigias Pauliaus Širvio eiles mintinai mokėjo ir tebemoka daugelis poezijos skaitytojų. Paprastumu genialūs eilėraščiai (neretai pamirštant jų autorystę) tebeskamba gražiausiomis tautos dainomis. Tuo tarpu pats Paulius Širvys guodėsi: „Aš – toks vienas, velnioniškai vienas...“ Amžininkai talentingąjį Paulių Širvį dažnai vadindavo Lietuvos Jeseninu. P.Širvys neneigė šio sugretinimo, nes rusų lyrikas Sergejus Jeseninas buvo vienas mėgstamiausių jo poetų.
Baigiamojo vakaro pradžia 19 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (H.Manto g. 25). Įėjimas nemokamas. Projektą iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
