Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, taip pat piktnaudžiavimo pareikšti juridiniam asmeniui ir 14-ai fizinių asmenų – esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Aplinkos apsaugos departamento pateiktas civilinis ieškinys dėl gamtai padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „Grigeo Klaipėda“ baudžiamojoje byloje viršija 48 milijonus eurų.
Šiuo metu, prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamiesiems ir jų gynėjams, civiliniam ieškovui ir jo atstovams yra suteikta teisė susipažinti su visa tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Baudžiamąją bylą dabar sudaro daugiau kaip 80 tomų medžiagos.
Išleisdavo neišvalytas nuotekas
Praėjusių metų sausį po aplinkosaugininkų ir teisėsaugininkų operacijos buvo atskleista didžiulio masto tarša. Išaiškėjo, kad pakavimo popierių ir korinį užpildą gaminanti bendrovė nuotekas apvalydavo tik mechaniniu būdu, apeinant cheminio valymo įrenginius.
Tik iš dalies išvalytos nuotekos pasiekdavo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių ir susimaišydavo su jau išvalytomis miesto nuotekomis. Vėliau ištekėdavo į Kuršių marias.
Skaičiuojama, kad šitaip įmonė sutaupė ne vieną milijoną eurų.
Didelės apimties tyrimas buvo atliekamas daugiau nei metus. Žala gamtai suskaičiuota remiantis ir užsienio ekspertais. Ji siekia apie 48 mln. eurų.
Bendrovė: „Sieksime susitaikyti su valstybe“
„Džiaugiamės, kad teisinis procesas juda į priekį ir pagaliau bus gauti teisiniai atsakymai į visus kilusius klausimus. Iškart po incidento prisiėmėme atsakomybę, atlikome vidinius tyrimus, nuolat bendradarbiaujame su mokslininkais, valstybės institucijomis, esame pateikę savo pasiūlymus, kaip galėtų būti atkurta aplinka“, – bendrovės išplatintame pranešime cituojamas Tomas Eikinas, „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius.
Pranešime akcentuojama, kad teisinę atsakomybę už neteisėtus veiksmus „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė dar praėjusių metų sausį. Įmonės iniciatyva buvo atliktas šio incidento vidaus tyrimas, patvirtinęs, kad dalis jos biologiškai neišvalytų nuotekų neteisėtai pateko į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemą, o iš jos – į Kuršių marias. Šio tyrimo rezultatai ir išvados paskelbti viešai.
„Grigeo Klaipėda“ pasitelkti tarptautiniai ekspertai nustatė, kad jos veiksmais reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei ir cheminei būklei nebuvo padarytas.
Pasak T.Eikino, nepaisant to, „Grigeo Klaipėda“ yra pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti visą patvirtintą žalą gamtai. Todėl dar šių metų birželį įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu patvirtinti jos pasiūlytas aplinkos atkūrimo priemones.
Viena iš užsienio šalių praktika paremtų efektyvių aplinkos atkūrimo priemonių – nendrių pjovimas Kuršių marių pakrantėse. Projektas būtų įgyvendinamas kartu su Kuršių Nerijos direkcija ir padėtų valdyti prie Kuršių marių užžėlimo procesus, prisidėtų prie geresnių sąlygų paukščiams perėti.
Atlyginus žalą gamtai, pasak T.Eikino, bus pasiekti pagrindiniai šio proceso tikslai ir „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei nutraukti baudžiamąjį procesą kaip galima greičiau.
