Pagal AB „Klaipėdos energija“ patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus ir įmonės operatyvinio žurnalo duomenis buvo nustatyta, kad katilinės eksploatavimo metu vasario 2 d. buvo atliekami vandens šildymo katilo plovimo darbai, kurių metu termofikacinis vanduo kartu su rūsio grindų nuosėdomis per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias.
Ištyrus iš katilų skyriaus rūsio paimtus mėginius nustatyta, kad nuosėdose vyravo silicio ir geležies oksidai. Atliktais laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad nuplautos nuosėdos, kuriose vyrauja smėlio ir geležies oksidai, turėjo įtakos į Kuršių marias patekusių teršalų gelsvai spalvai, taip pat termofikacinio vandenio paruošimui naudojamas natrio chloridas, o šių teršalų buvo nustatyta ir Kuršių marių vandens mėginyje ties išleistuvu Nr. 4.
Tokiu būdu AB „Klaipėdos energija“ katilinės gamybinės nuotekos per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleistos be apskaitos ir kontrolės, neturint tinklų operatoriaus sutikimo. Šiais veiksmais buvo pažeisti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimai, dėl padaryto pažeidimo įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 268 str. 5 d. (nuo 150 iki 300 eurų). Taip pat apie nustatytą pažeidimą bus informuotas AB „Klaipėdos vanduo“, kuri yra atsakingas už Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų eksploatavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, AB „Klaipėdos energija“ bus pateikta atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri bus apskaičiuota patikslinus duomenis apie ūkio subjekto vykdytų operacijų metu (vandens išleidimo iš sistemos, plovimo metu sunaudoto vandens kiekis) išleistų nuotekų kiekį, kuris preliminariai yra nuo 100 m3 iki 300 m3.
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimas nustatytas ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“. Įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 str. 1 d. (nuo 170 iki 1170 eurų.)
Kuršių marių būklė šioje vietoje stebima ir toliau. Apinkos apsaugos departamentas primena, kad prašė Aplinkos apsaugos agentūros periodiškai vieną kartą per savaitę šioje vietoje atlikti pakartotinius Kuršių marių vandens tyrimus, nes Aplinkos apsaugos agentūra, ištyrusi taršos metu paimtą Kuršių marių vandens ties Smiltynės perkėla mėginį, nustatė, kad visų ištirtų medžiagų, išskyrus chloridus, koncentracijos viršijo siektinas geros vandens telkinio būklės vertes.
„Klaipėdos energija“: yra atvejų kai aplinkosaugininkų aktai buvo atšaukiami
Antradienio popietę „Klaipėdos energja“ išplatino pranešimą spaudą, kuriame teigia, kad gavusi aplinkosaugininkų tyrimo aktą, atsakys į jį per 2 darbo dienas.
„Dėl Aplinkos apsaugos departamento akte minimos Kuršių marių taršos bendrovei nesurašytas pažeidimo protokolas, neskirta jokių nuobaudų, vyksta teisinis situacijos vertinimas“, – pabrėžiama išplatintame laiške.
Taip pat rašoma, kad „ne kartą yra buvę, kad tų pačių bendrovę tikrinusių Aplinkos apsaugos departamento inspektorių aktai būna atšaukiami, o sprendimai apie pažeidimus anuliuojami. Taip jau yra nutikę ir šiemet, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl oro taršos rajoninėje katilinėje“.
Nurodoma, kad „Klaipėdos energijos“ specialistai suabejojo keliais aplinkosaugininkų teiginiais.
„Kalbant paprastai, aplinkosaugininkai užfiksavo paviršinių nuotekų galimą taršą smėliu ir moliu iš mūsų teritorijos, kuri yra beveik 15 hektarų ploto. O surenkamasis vamzdis iš kurio į Kuršių marias ištekėjo užterštas vanduo, aptarnauja tūkstančius hektarų, teka apie 3 kilometrus per Dubysos gatvę ir kitas pramonines bei gyvenamąsias teritorijas. Ar aplinkosaugininkai atliko tyrimus ten, ar buvo analizuojama galima tarša iš kitų šaltinių?“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame rašte.
Anot „Klaipėdos energijos“ atstovai, tai, ką aplinkosaugininkai įvardina kai gamybines nuotekas, yra termofikacinis vanduo. „Tai iš vandentiekio paimtas ir suminkštintas vanduo. Jis švaresnis nei jūroje ar kituose atviruose gamtos telkiniuose esantis vanduo. Be to jis žalios, o ne gelsvos spalvos, kaip teigia aplinkosaugininkai“, – nurodoma rašte.
„Klaipėdos energija“ įvertino ir kokią žalą galėjo padaryti gamtai: nuo 52,61 iki 157,83 euro.
