„Pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus Seimo rūmuose, vykdė savo pareigas – siekė surinkti duomenis, kurie leistų patvirtinti, kad buvo padarytas sunkus korupcinis nusikaltimas arba išsklaidytų bet kokias abejones dėl jo. Tik geranoriškas bendradarbiavimas su pareigūnais, o nesutinkant su jų reikalavimais, naudojimasis teisėtomis gynybos priemonėmis, gali padėti išvengti tokių konfliktinių situacijų“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Vidinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės:
- 2021 m. birželio 10 d. STT pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, atliko kratas Seimo nario M.Puidoko ir jo padėjėjų darbo kabinete. Kratos buvo sankcionuotos trimis Vilniaus apylinkės teismo nutartimis, kurios priimtos patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymus. Kratų metu buvo siekiama surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus, įskaitant du Seimo nario M.Puidoko mobiliuosius telefonus.
- Krata M.Puidoko darbo vietoje buvo sankcionuota atskira teismo nutartimi (viena iš trijų), aiškiai įvardijant M.Puidoko pareigas, statusą ir jo darbo vietoje ieškomus daiktus.
- Kratos M.Puidoko darbo vietoje metu dalyvavo Seimo narys M.Puidokas, jo interesus atstovaujantis advokatas ir du Seimo kanceliarijos atstovai.
- Kratos metu M.Puidokui keletą kartų buvo išreikštas teisėtas reikalavimas pateikti mobiliuosius telefonus, kurie nurodyti teismo nutartyje. Seimo narys atsisakė vykdyti STT pareigūnų teisėtus nurodymus.
- Kratos metu M.Puidokas buvo išėjęs iš kabineto, nors jis buvo paprašytas pasilikti kratos atlikimo vietoje. Seimo narys, turėdamas su savimi mobiliuosius telefonus, užsidarė tualeto patalpoje. Pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad tuo metu Seimo narys galėjo iš mobiliojo ryšio telefonų ištrinti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingą informaciją.
- Grįžus į darbo kabinetą, tęsiant kratą, Seimo narys buvo informuotas, kad nepateikus minėtų daiktų savanoriškai, bus atliekama asmens krata. Siekiant įvykdyti teismo nutartį ir surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, užtikrinti, kad nebūtų paslėpta ar sunaikinta telefonuose saugoma informacija, buvo priimtas sprendimas atlikti asmens kratą. Kaip nurodyta Baudžiamojo proceso kodekse, asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje, kur daroma krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kitomis priemonėmis teismo nutarties įgyvendinimas nebūtų buvęs realizuotas.
- STT pareigūnai iš anksto neplanavo atlikti asmens kratos. Pagrindu ją atlikti tapo M.Puidoko elgesys, geranoriškai nevykdant STT pareigūnų teisėtų reikalavimų.
- Pradėjus asmens kratą, M.Puidokas aktyviais veiksmais priešinosi ir trukdė paimti nutartyje nurodytus daiktus, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga.
- Fizinė jėga asmens kratos metu buvo panaudota, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso, STT įstatymo normomis, kurios nurodo, kad fizinė jėga gali būti panaudota asmenims priešinantis ir nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų bei 2020 m. kovo 9 d. Konstitucinio teismo nutarimu Nr. KT41-N4/2020, kuris be kita ko taikytinas ir Seimo nariams, ir kuris nurodo, kad tiek krata, tiek asmens krata jų atžvilgiu gali būti atliekama.
- Įvertinus gautų ir surinktų duomenų visumą nustatyta, kad asmens kratos atlikimo metu panaudota fizinė jėga buvo proporcinga Seimo nario aktyviems pasipriešinimo veiksmams, trukdant STT pareigūnams paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus. Patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Seimo narys buvo laikomas tik už rankų ir liemens, naudota fizinė jėga nebuvo perteklinė, Seimo nariui nebuvo suduota smūgių, jis nebuvo, kaip jis pats teigė, dusinamas ar smaugiamas.
- Remiantis asmenų paaiškinimais ir advokato pateiktu vaizdo įrašu, konstatuojama, kad STT pareigūnų naudota fizinė jėga buvo taikyta apie 2 min. ir tik tiek, kiek jos reikėjo proceso tikslams pasiekti – teismo nutartyje nurodytiems dviem mobiliojo ryšio telefonams paimti. Fizinės jėgos veiksmai buvo nedelsiant nutraukti, kai tai tapo nereikalinga, todėl šiais veiksmais nebuvo siekiama suvaržyti Seimo nario laisvės. Iš karto po to, kai telefonai buvo paimti, Seimo narys paliko kratos atlikimo vietą.
- Visi kratose dalyvavę asmenys pasirašė kratos protokolą. Niekas, išskyrus M.Puidoką, pastabų dėl kratų atlikimo neturėjo. Kratose dalyvavę Seimo kanceliarijos darbuotojai nurodė, kad STT pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus elgėsi mandagiai, profesionaliai ir korektiškai, visi jų nurodymai buvo aiškūs, visa informacija buvo pateikiama nuosekliai.
- Vidinio patikrinimo metu surinktų aplinkybių visuma sukuria pagrindą daryti išvadą, kad STT pareigūnai kratų Seime metu elgėsi teisėtai, pagrįstai ir proporcingai. Nustatyta, kad netaikant proporcingos fizinės jėgos, įvykdyti teismo nutartį ir paimti mobiliuosius telefonus, nebuvo įmanoma. STT pareigūnų veiksmuose netinkamo pareigų atlikimo ar galimų tarnybinių nusižengimų požymių nenustatyta.
Sprendimai po vidinio patikrinimo:
- Vidinį patikrinimą baigti, STT pareigūnų veiksmuose nenustačius netinkamo pareigų atlikimo ar galimų tarnybinių nusižengimų požymių.
- Vidinio patikrinimo metu nustačius, kad Seimo narys M.Puidokas viešai skleidžia informaciją, kuri neatitinka tikrovės, priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
- Siekiant visuotinio teisinio aiškumo, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su siūlymu parengti metodines rekomendacijas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigūnų veikimo ribų asmenims (įskaitant ir teisinę neliečiamybę turinčius asmenis) pasipriešinus ar atsisakius paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
- Šio vidinio patikrinimo medžiagą naudoti STT pareigūnų mokymų procese.
- Atliekant baudžiamojo proceso veiksmus pas asmenis, turinčius teisinę neliečiamybę, taikyti praktiką, kad visada būtų daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas.
Krata M.Puidoko kabinete buvo atliekant tyrimą dėl įtarimų, kad jo padėjėjas K.Motiečius pasiūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui už jo įtaką Seime svarstant loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimą.
LVŽS Šiaulių skyriaus nuotr./Kęstutis Motiečius rinkiminiame plakate
Vykstant tyrimui, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo taip pat buvo pareikšti lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkui Samoilui Kacui.
Anot STT, įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.
