Baikeriai iš Vilkaviškio griauna mitus ir daro gerus darbus

Patys gamina cepelinus

Vilkaviškyje jau daugiau nei dešimtmetį vyksta tradicinės baikerių sezono atidarymo ir uždarymo šventės. Į jas dažniausiai susirenka daugiau nei 100 motociklininkų ne tik iš Suvalkijos regiono, bet ir svečiai iš Kauno, Prienų ir kitų Lietuvos vietovių. Ne išimtis bus ir šie metai – sezono atidarymas planuojamas gegužės 12 d.

Tradiciškai sezono atidarymo metu „čioperiai“, „britvos“, sportiniai motociklai, net keturračiai rengia paradą ne tik keliaudami Vilkaviškio miesto gatvėmis bei sveikindami vietinius gyventojus, bet ir apvažiuodami visą rajoną. Žmonės dažnai smagiai sutinka įspūdingą motociklininkų koloną, iš tolo moja važiuojantiems jos nariams.

Tarp odinius drabužius vilkinčių motociklininkų Vilkaviškyje nuolat galima sutikti ir miesto seniūną Remigijų Kurauską. Jis prisipažino, jog stengiasi niekuomet nepraleisti panašaus pobūdžio švenčių.

A. Grygelaičio nuotr./Ant motociklo sėda ir Vilkaviškio seniūnas R.Kurauskas

Po tradicinio žygio aplink Vilkaviškio rajoną šio krašto motociklininkai įprastai renkasi ne vienus metus puoselėtoje ir kruopščiai rengtoje savo būstinėje. O čia pažiūrėti yra išties į ką. Vos tik įžengusius į motociklininkų patalpas, visus pasitinka du draugiški, nekeliantys baimės skeletai, iš kurių vienas sėdi ant sienoje įmūryto motociklo. Būstinėje gausu visokių baikeriškų atributų, senovinių šalmų, įvairių motociklų detalių.

Čia pat galima apžiūrėti ir trofėjų kampelį, kuriame puikuojasi įvairios vilkaviškiečių motociklininkų gautos padėkos, prizai, apdovanojimai ar tiesiog linksmi suvenyrai. Būstinėje įkurtas ir baikerių baras. Čia galima išgerti vieną kitą bokalą alaus, paskanauti „baikeriškos“ košės ar pačių motociklininkų pagamintų cepelinų. Jaukumu bei savitu grožiu išsiskirianti būstinė neleidžia liūdėti nė vienam joje apsilankiusiam.

Vilkaviškio baikeriai

+30

Padeda vaikams

Vilkaviškio motociklininkus vienija ne vien meilė plieniniams žirgams. Patys aktyviausi baikeriai yra geri draugai ir kasdieniniame gyvenime. Jie kartu vyksta į keliones, atostogauja, yra nuolatiniai akcijos „Darom“ dalyviai, patys rengia įvairias gerumo akcijas Vilkaviškio rajono vaikams.

Turbūt sunku net suskaičiuoti, kiek stovyklų jie surengė vaikams iš socialiai remtinų Vilkaviškio rajono šeimų. Jose tikriausiai sudalyvavo ne vienas šimtas pačių mažiausių šio rajono gyventojų. Stovyklų metu baikeriai su vaikais dalyvauja įvairiose sportinėse rungtyse, kartu ant laužo kepa bulves ar dešreles, drauge važinėjasi motociklininkais. Be to, iš stovyklų nė vienas negrįžta be dovanų.

„Svarbiausia parodyti vaikams dėmesį. Jų ir taip gyvenimas nelepina, todėl kartais norisi bent kažkiek prisidėti prie jų gerovės. O gal užaugę jie taip pat norės sėsti ant motociklų ir patys darys gerus darbus?“, – svarstė idėjinis Vilkaviškio baikerių lyderis Ramūnas Kašinskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Ramūnas Kašinskas su žmona Vilija

Traukia nenuspėjamumas

Būtent R.Kašinskas yra, ko gero, daugiausiai prie motociklų populiarumo Vilkaviškio rajone prisidėjęs žmogus. Silpnybę technikai jis jaučia nuo vaikystės. Vyriškis prisipažino, jog dar būdamas mažas remontuodavo dviračius, netgi tėvų automobilį be problemų galėdavo sutaisyti. Tiesa, aistra motociklams užgimė kiek vėliau – jau sukūrus šeimą.

Šiam jo pomėgiui iš pradžių labai priešinosi žmona Vilija, tad Ramūnas pirmajam savo motociklui pinigus taupė slapta nuo jos. Kai jis namo parsivarė plieninį žirgą, žmona su juo nekalbėjo visą savaitę. Tiesa, viskas pasikeitė labai greitai – vos tik Vilijai užsėdus ant motociklo. Dabar jau ir ji neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios transporto priemonės.

„Mano senelis buvo motociklininkas, tėvas – taip pat. Kai šiuo pomėgiu susidomėjo ir brolis, aš neturėjau kitos išeities, kaip tik pasukti tuo pačiu keliu, nes „vyresnėlis“ man visada buvo pavyzdys. Būti baikeriu reikia nemažai lėšų: vien specialus aprangos komplektas kainuoja mažiausiai tūkstantį eurų, o kur dar motociklas, benzinas... Bet viską atperka jausmas, atsirandantis vos užsėdus ant motociklo“, – įspūdžiais dalijosi dar vienas vilkaviškietis motociklininkas Darius Jasulaitis.

Panašių istorijų, dėl ko pasirinko tokį gyvenimo būdą, turbūt galėtų papasakoti ir kiti vilkaviškiečiai baikeriai. Vis dėlto bene labiausiai juos visus prie motociklų traukia nenuspėjamumas. Kaip pasakojo nuolat ant motociklo sėdantis Irmantas Jasulaitis, baikerių gyvenime sunku kažką planuoti. Anot jo, viskas vyksta gana spontaniškai – vieną dieną susirinkęs kolektyvas gali netikėtai nuspręsti, jog jau rytoj trauks į kokią nors tolimą kelionę. O sezono metu jie vos ne kas savaitgalį motociklu keliauja kur nors toliau nuo namų.

Ūsai arba bauda

Aktyvia veikla Vilkaviškio baikeriai užsiima bemaž dešimtmetį. Per šį laiką jie surengė ne tik ne vieną gerumo akciją ar parodomąją šventę kraštiečiams, bet ir motociklais apkeliavo ne vieną Europos valstybę. Aišku, kad kelionėse jiems nestigo ir nuotykių ar tiesiog įsimintinų akimirkų. Plieniniais žirgais jie visi kartu yra aplankę Lenkiją, Latviją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Vokietiją, o į Nidą keliavę per Kaliningrado sritį. Paskutinė jų išvyka įvyko praėjusiais metais, kuomet motociklais buvo aplankytos Švedija bei Danija. Pastaroji kelionė buvo išskirtinė.

Įprastai į panašias išvykas kartu keliauja ir baikerių antrosios pusės, tačiau šįkart ant plieninių žirgų sėsti nusprendė vieni vyrai. Į kelionę išsiruošė 12 vėjo ir greičio mėgėjų. Vilkaviškiečiai norėjo, kad ši kelionė būtų kiek kitokia nei įvykusios prieš tai, kad ją dar ilgai būtų smagu prisiminti. Dėl šios priežasties visi jie nusprendė užsiauginti ūsus, panašius į tokius, kokius nešioja žinomas amerikiečių aktorius Hulkas Hoganas.

Jis tvirtino, kad visi turėjo alternatyvą. Nenorintys auginti ūsų galėjo sumokėti 100 eurų baudą. Vis dėlto pasinaudojusių šia galimybe neatsirado.

„Likus maždaug pusantro mėnesio iki išvykos visi pradėjome ruoštis. Tai daugeliui buvo iššūkis. Vieniems teko nusiskusti ne vieną dešimtmetį auginamą barzdą ir pasilikti tik ūsus, kitiems, ant veido plaukų niekada neturėjusiems, reikėjo juos užsiauginti. Tokios išvaizdos turėjome kurį laiką eiti į darbus. Atrodėme katastrofiškai“, – juokėsi R.Kašinskas.

Jis tvirtino, kad visi turėjo alternatyvą. Nenorintys auginti ūsų galėjo sumokėti 100 eurų baudą. Vis dėlto pasinaudojusių šia galimybe neatsirado. Kad kelionė būtų dar įsimintinesnė, visi susitarė į ją vykti su kito amerikiečių aktoriaus Sylvesterio Stallone išpopuliarintais akiniais nuo saulės.

Girtas administratorius

Vilkaviškio baikeriams smagių prisiminimų netrūksta ir iš kitų kelionių. Pavyzdžiui, išvykoje į Vengriją juos nuolat lydėjo kuriozinės situacijos. Keliaudami ten jie buvo priversti nakvynei apsistoti Slovakijos Žilinos mieste. Atvykę ten vilkaviškiečiai nebuvo iš anksto užsisakę viešbučio, todėl jo reikėjo ieškoti vietoje. O tai padaryti nebuvo lengva. Ilgai ieškoję, kur pernakvoti, ir galiausiai praradę viltį, motociklininkai nusprendė informacijos pasiteirauti vietinių gyventojų.

A. Grygelaičio nuotr./Vaizdai iš baikerių būstinės

„Susistabdėme gatve ėjusį jaunuolį paprašėme jo parodyti viešbutį. Įsėdęs į vienintelę mūsų kompanijos mašiną, jis pradėjo rodyti kelią. Iš pradžių važiavome gal dešimt kilometrų miestu, vėliau – dar penkis už jo. Galiausiai mus lydėjęs jaunuolis prisipažino paklydęs. Teko grįžti atgal į Žiliną ir nakvynės vėl ieškotis savomis jėgomis“, – juokėsi R.Kašinskas.

Vilkaviškiečiai nusprendė tol maišyti Žilinos gatves, kol ras kokį nors prieglobstį nakčiai. Galiausiai lengviau atsikvėpę motociklininkai sustojo prie viešbučio ir nuėjo tartis dėl kambarių.

Čia jų laukė dar vienas ne itin malonus siurprizas. Juos pasitiko visiškai girtas administratorius. Šis paprašė motociklininkų palikti savo pasus ir parodė gyvenamąsias patalpas. Išsigandę, kad nelabai aplinkoje besiorientuojantis administratorius gali pradanginti dokumentus, vilkaviškiečiai nusprendė juos atsiimti. Deja! Administratorius teisinosi, kad nepajėgiantis nurašyti visų reikalingų duomenų, todėl asmens dokumentai bus gražinti tik ryte. Laimei, ryte pasus baikeriai atgavo.

Vietoj tarnautojo pažymėjimo – motorinės valties teisės

Vengrijoje motociklininkų laukė ir daugiau nuotykių. Jau besiruošdami kelionei namo jie nusprendė atidžiau apžiūrėti Vengrijos sostinę Budapeštą. Čia jie aplankė garsųjį trijų aukštų Budapešto turgų bei karo lauko ligoninės muziejų. Dar prieš einant į šį muziejų vilkaviškiečiai pastebėjo, kad valstybės tarnautojams įėjimas trečdaliu pigesnis. Kadangi tarp keliauninkų buvo keletas žmonių, dirbančių valstybinėse įstaigose, jie šiomis lengvatomis lengvai pasinaudojo.

Tiesa, lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų, kaip visiems pigiau „prasisukti“. Pasirodo, vengrams užteko parodyti bet kokį pažymėjimą su nuotrauka ir jie patikėdavo, jog tas asmuo yra valstybės tarnautojas. Pavyzdžiui, vienas keliauninkas valstybės tarnautoju apsimetė parodęs... motorinės valties teises.

„Ta kelionė tikrai visiems įstrigusi atmintyje. Prisimenu, važiuojant namo pastebėjome, kaip link mūsų artėja didžiuliai debesys. Pirmą kartą gyvenime mačiau, kaip vėjas juos suka. Atrodė, lyg tuoj kils tornadas. Tokį vaizdą tik kino filmuose teko matyti. Kadangi sustoti nebuvo kur, nusprendėme nepaisyti visko ir keliauti toliau. Važiavome keliu, kuriame vyko remonto darbai. Kilo didžiulė smėlio audra. Nors riedėjome vienas šalia kito, tačiau nieko aplink nematėme. Galiausiai pasimetėme“, – prisiminė beveik visose vilkaviškiečių motociklininkų kelionėse dalyvavęs Žydrūnas Rudaitis.

Saulė, vėjas, nepakeliamas karštis, smėlio audros, merkiantys lietūs – visa tai yra dėl ko verta keliauti, dėl ko verta apskritai gyventi, – pasakoja R.Kašinskas.

Anot jo, keliauninkai į tokią smėlio audrą pateko pirmą kartą. Tuo metu visi buvo ne juokais išsigandę. Važiuoti buvo itin sunku, nes vėjas nešė motociklus į šoną. Vos ištrūkusių iš smėlio audros baikerių tąkart laukė dar vienas iššūkis – didžiulė liūtis. Ji visus kiaurai permerkė.

„Saulė, vėjas, nepakeliamas karštis, smėlio audros, merkiantys lietūs – visa tai yra dėl ko verta keliauti, dėl ko verta apskritai gyventi. Keliones gali suplanuoti, tačiau nuotykių jose – niekada. Būtent tai ir traukia visus sėsti ant motociklų. O dar ta kultūra keliuose! Visada smagu sutikti kelyje nepažįstamą motociklininką, pasisveikinti su juo, pamoti jam ranka...

Nors daugeliui baikeriai asocijuojasi su banditais, tačiau iš tikrųjų visuomet stengiamės važiuoti pagal visas kelių eismo taisykles, niekuomet nelenktyniaujame, važiuojame tik kolonoje, neviršijame saugaus greičio, taip nesukeldami pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Manau, jog taip elgiasi dauguma pasaulio baikerių“, – svarstė R.Kašinskas.

Anot jo, vilkaviškiečiai motociklininkai į keliones leisis ir šiais metais. Šiemet jie ketina plieniniais žirgais aplankyti Ukrainą.