Baimę ir nerimą joje pasėjo žinia, jog prieš keletą dienų paskersta telyčia sirgo pasiutlige. Ganykloje besiganiusį gyvulį tikriausiai apkandžiojo koks nors pasiutęs laukinis gyvūnas.
Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos skyriaus specialistai mirtina liga sirgusį gyvulį prižiūrėjusiam vyrui, jo žmonai ir keturiolikmečiui sūnui patarė kuo skubiau kreiptis į medikus. Jų pagalbos prireikė ir gyvulį gydžiusiam veterinarijos gydytojui. Visiems jiems paskirtas vakcinacijos kursas.
Kontaktų su gyvuliu turėjo ir Vilniuje gyvenanti ūkininko duktė bei jos draugas. Jie irgi bus paskiepyti nuo pasiutligės. Paprastai tokiems asmenims per 28 dienas suleidžiamos penkios ampulės brangiai kainuojančios vakcinos. Už vakciną žmonėms, kurie gali būti užsikrėtę pasiutlige, mokėti nereikia.
Nemažą nuostolį patyrusi kaimiečio šeima dėl jo kaltinti gali tik save, nes gyvulys nuo pasiutligės nebuvo skiepytas.
Rimšės seniūnijoje nuo metų pradžios nustatytas jau aštuntas pasiutligės atvejis. Šia liga buvo užsikrėtę ir penki mangutai bei dvi lapės.
Užsikrečiama įkandus pasiutusiam gyvūnui
„Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui neleidžiami vaistai, mirštamumas siekia 100 procentų, – sako Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Stasė Markevičienė. – Pasiutligė yra virusinis susirgimas, kurio metu pažeidžiama centrinė nervų sistema.“
Žmogus pasiutlige dažniausiai užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui. Pasiutligės virusas gali patekti ir pro įdrėkstą ar nubrozdintą odą ją apseiliojus ar aplaižius sergančiam gyvūnui.
Pasiutligę gamtoje dažniausiai platina šunys, vilkai, lapės, mangutai, katės. Šia liga sirgti gali ir kiti naminiai gyvuliai ir paukščiai.
Žmogus pasiutlige dažniausiai užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui. Pasiutligės virusas gali patekti ir pro įdrėkstą ar nubrozdintą odą ją apseiliojus ar aplaižius sergančiam gyvūnui.
Ligos pradžios laikas priklauso nuo žaizdos gylio, į ją patekusio viruso kiekio bei įkandimo vietos. Kuo žaizda yra arčiau galvos, veido ar sprando, tuo yra trumpesnis inkubacinis ligos periodas. Atsparumas virusui priklauso nuo imuniteto.
„Jei įkando, apdraskė ar apseiliojo koks nors įtartinas gyvūnas, įkandimo vietą skubiai nuplaukite švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuokite ją jodu ar spiritu, – įspėja S. Markevičienė. – Po to būtina vykti į medicinos įstaigą, kurioje medikas skirs reikiamą pasiutligės vakcinos kursą. Skiepai nuo pasiutligės yra vienintelė priemonė, galinti žmogų apsaugoti nuo mirties. Jie išvengti šios ligos padeda net jau apsikrėtus“.
Liga baigiasi paralyžiumi
Inkubacinis ligos laikotarpis siekia nuo 10 iki 90 dienų, kartais – iki metų ar net dešimtmečių. Ligoniui pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, jį ima kamuoti nemiga ir baimė. Užsikrėtęs pasiutlige žmogus reaguoja net į menkiausius šviesos, garso ir kitus dirgiklius, kurie sukelia stiprų traukulių priepuolį. Po 2–3 dienų sergančiajam atsiranda vandens baimė, pakyla aukšta temperatūra. Vėliau sutrinka psichika, todėl ligonis tampa agresyvus. Dažniausiai mirštama dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.
Ar yra būdų apsisaugoti nuo šios baisos ligos? S.Markevičienė primena, kad yra būtina kasmet nuo pasiutligės paskiepyti naminius gyvulius, pataria vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais. Keistas gyvūno elgesys paprastai suteikia pagrindo įtarti, kad jis serga pasiutlige.
Per 2009 metų šešis mėnesius Ignalinos rajone nuo pasiutligės buvo paskiepyti 26 asmenys, nukentėję nuo šunų, kačių, mangutų (visi jie buvo pasiutę) ir pelės. Utenos rajone per tą patį laikotarpį paskiepyti 38 žmonės. Juos apkandžiojo šunys, katės (viena buvo pasiutusi), karvė, pelė ir šeškas. Dažniausiai (apie 80 procentų visų atvejų) žmones apkandžioja šunys.
