Briuselio oro uosto sprogdintojams išpuolį įvykdyti nebuvo sudėtinga – jie pasirinko zoną iki patikrų, kurioje visuomet daug žmonių.
Tik su bilietu – iki lėktuvo
Tačiau su 15min kalbėjęs politologas Linas Kojala tvirtino, kad požiūris į saugumą tame pačiame Briuselio uoste prieš porą savaičių jį suglumino.
Ir niekam tavo asmens tapatybė nerūpi, nepaisant to, kad ta aplinka, terorizmo grėsmės lygis daugelyje valstybių yra kilstelėtas aukštyn.
Jis teigė negalėjęs atsistebėti, kad net vaikštant ginkluotiems kariams, patikra lipant į lėktuvą – minimali.
„Tai pasitaiko ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Turėdamas bilietą ir ant jo užrašytą kažkokią pavardę, į kurią niekas nežiūri, gali praeiti pro visus apsaugos punktus ir galiausiai atsidurti lėktuve. Ir niekam tavo asmens tapatybė nerūpi, nepaisant to, kad ta aplinka, terorizmo grėsmės lygis daugelyje valstybių yra kilstelėtas aukštyn“, – teigė L.Kojala.
Jo teigimu, blogiausia dabar, kad laisvos Šengeno erdvės idėja dar gyvuoja ir niekas nemato reikalo nieko keisti.
„Aš manau, kad kartais tos reakcijos adekvatumo trūksta ir tokie paprasti pavyzdžiai – geriausias to įrodymas“, – teigė jis.
Po įvykių Briuselyje yra svarstoma, kaip didinti saugumą prie oro uostų – perkelti žmonių patikrinimo postus arčiau įėjimų. „Svarstoma apie tokias išskirtines saugumo priemones, bet tuo pat metu atveriamos keistokos spragos, kurios leidžia net policijos ieškomiems asmenims nekliudomai keliauti po oro uostą“, – stebėjosi L.Kojala.
V.Ušackas ragina tikrinti einančius į oro uostą
ES ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas taip pat viešai nusistebėjo esančia tvarka oro uostuose.
„Manau, kad kiekvienas keliaujantis sutiks 10–15 minučių trukti ilgėliau ir praeiti fizinį patikrinimą oro uostuose ir traukinių stotyse, įeinant į pastatą, prieš registraciją, o ne tik po jos. Panaši patikra jau vykdoma sporto arenose.
Kodėl ne oro uoste? Po teroristinio akto Domodedovo, tokia tvarka įvesta Maskvos oro uostuose. Izraelis vykdo dar griežtesnę kontrolę. Manau, kad profesionalūs saugumo specialistai, įvertinę rizikų ir grėsmių visumą, pateiks konkrečius siūlymus. Tuo tarpu, politikai privalo labai rimtai ir atsakingai priimti sprendimus“, – įsitikinęs jis.
Nė viena šalis negali būti garantuota
Tačiau saugumo specialistas, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas 15min aiškino, kad net ir iki aukščiausio lygio sustiprinus saugumą teroristai ras spragų.
Jo teigimu, nė viena šalis negali būti garantuota, kad joje neįvyks teroristinis aktas.
„Gali būti taikomos net ir pačios griežčiausios prevencinės priemonės, tačiau spragų visuomet atsiras. Žinoma, kuo griežtesnės prevencinės priemonės yra taikomos, tuo teroristinio akto tikimybė žymiai sumažėja. Tačiau yra ir kita medalio pusė: kuo griežtesnės prevencinės priemonės taikomos, tuo labiau yra suvaržomos žmogaus teisės. O demokratinėje visuomenėje privalu ir į tai atsižvelgti“, – sakė jis.
V.Grabauskas pabrėžė, kad fiziškai neapieškojus žmogaus, sunku pasakyti, turi jis sprogmenų ar ne.
„Tai yra vienintelis dalykas. Nes jeigu nėra galimybės žmogaus apieškoti, garantijos niekas duoti negali“, – pabrėžė jis.
G.Almantas: stipriname tam tikras procedūras
„Lietuvos oro uostų“ vadovas Gediminas Almantas trečiadienį 15min tvirtino, kad, reaguojant į įvykius, įvedamos tam tikros procedūros, tačiau detalizuoti jų nenorėjo.
„Mes įvedinėjame procedūras reaguodami į įvykius, kurios susijusios su konkrečiais atvejais, o ne su sistema. Kadangi yra aiškus įvykis – mes reaguojame ir sustipriname tam tikras procedūras. Bet oro uostų darbo režimo tai nekeičia ir keleiviai to neturėtų pajusti, išskyrus papildomą dokumentų patikrą“, – teigė jis.
Paprašytas patikslinti, kokias procedūras stiprina, G.Almantas sakė, kad to padaryti negali, tačiau pabrėžė, kad jas įgyvendinant yra stengiamasi, kad keleiviai pajustų kuo mažiau apribojimų keliauti ir apskritai nepatogumų.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog oro uostai yra vieni labiausiai saugomų objektų, atvykimo zonos juose stebimos vaizdo kameromis: „Nesvarbu, kad ten nereikia eiti visų saugumo procedūrų – teritorija nuolat stebima ir kontroliuojama. Ten saugumas yra daug aukštesnis nei kitose susibūrimo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose.“
Pavyzdžiui, Izraelio oro uostuose – sava specifika. Ten režimas visada sustiprintas – jie turi keletą apsaugos žiedų.
Komentuodamas V.Grabausko teiginį, kad neapieškojus visų žmonių masinių susibūrimų vietose kalbėti apie saugumą negalima, „Lietuvos oro uostų“ vadovas atkreipė dėmesį, kad detali patikra ilgai užtrunka ir reikalauja labai daug investicijų.
Tačiau jis teigė, kad yra pavyzdžių, kai šių procedūrų imamasi prie pat įėjimo į oro uostą.
„Pavyzdžiui, Izraelio oro uostuose – sava specifika. Ten režimas visada sustiprintas – jie turi keletą apsaugos žiedų. Žmonės tikrinami prieš įeinant į terminalus, net prieš atvykstant į oro uostą. Tai galima padaryti, bet kiekvienu atveju kyla klausimas, ar tos priemonės yra reikalingos“, – sakė jis.
Jeigu atitinkamos institucijos, priimančios sprendimus, mus informuotų, kad turi būti sustiprinta kontrolė, mes tą darysime nedelsiant.
Paklaustas, ar Lietuvoje mato būtinybę tai daryti, G.Almantas sakė, kad kalbant apie nekontroliuojamos teritorijos apsaugą, „Lietuvos oro uostai“ nėra gavę žinių apie būtinybę stiprinti apsaugos lygį.
„Tačiau bet kuriuo metu tai gali nutikti. Jeigu atitinkamos institucijos, priimančios sprendimus, mus informuotų, kad turi būti sustiprinta kontrolė, mes tą darysime nedelsiant“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad saugumo tema nėra ta, apie kurią jis galėtų daug viešai diskutuoti, nes kalbama apie riboto naudojimo informaciją.
