Šiuo metu malūnas neeksploatuojamas, jo įėjimas užkaltas lentomis, o buvęs apėjimo medinis takas, nuiręs ir kelia avarinę grėsmę. Malūno prieigos užžėlusios. Fasadas prisigėręs dulkių, susiformavę samanų ir dumblių kolonijos, ardančios ne tik tinką, bet ir dažų likučių struktūrą.
Kaip teigiama KPD išplatintame pranešime, atsidengusio cokolinio akmens mūro būklė yra bloga: išriedėję iš pirmykščių vietų įvairių dydžių akmens rieduliai, skiedinys byrantis, ištrupėjęs. Viršutinių aukštų mūro plytos aptrupėję, suaižėję, pažeistos. Tinkas taip pat atšokęs nuo mūro, išsisluoksniavęs, byrantis, pažeistas biologinės korozijos, tarpuose auga medeliai. Skardinė stogo dangos būklė patenkinama, malūnas be sparnų.
Anot pranešimo, dar šiais metais planuojama sutvarkyti cokolinę vėjo malūno dalį, pašalinti augalines sąnašas bei gruntą aplink pastatą, atkurti buvusią atgrindą taip, kad paviršiniai vandenys nubėgtų nuo pastato.
Atliekant Baisogalos dvaro sodybos malūno fasadų restauravimo darbus, bus atliktas biocidinis fasado apdorojimas, pašalinto skiedinio tarp akmenų ir plytų papildymas, suirusių plytų mūro pakeitimas, restauruotos dekoratyvinės traukos ir tinko netektys.
Kadangi malūnas neveikiantis, pagal restauravimo ir užkonservavimo projektą, saugumo sumetimais planuojama pašalinti suirusį malūno apėjimo tiltelį bei metalines įdėtines detales, užmūryti langų, durų ir vartų angas.
Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis. 2005 m. dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma, o 2008 m. paskelbta kultūros paminklu.
Baisogalos dvaras pradėtas statyti XVIII a. viduryje, baigtas – XX a. pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.
Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas (jam taip pat priklauso ir malūnas).
Baisogalos dvaras pradėtas statyti XVIII a. viduryje, baigtas – XX a. pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.
Iki šių dienų Baisogalos dvare išlikę 19 sodybą formuojančių elementų. Išlikę dvaro rūmai, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 130 metų laikotarpio vystymosi raidą. Būdinga vėlyvojo klasicizmo, visų trijų romantizmo krypčių – neogotikinės, liaudiškosios, neorenesansinės architektūros formos.
Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūnas pastatytas 1885 m., rekonstruotas 1911 m. Iš V.Komaro sudaryto istorinio aprašo matyti, kad malūnas veikė tik sezono metu: rudenį ir per žiemą.
